Galbūt sutikote žmogų, kuris gali pasiekti sėkmės ir, atrodo, mėgaujasi gyvenimu. Tačiau kas būtų pagalvojęs. Už jo sėkmės iš tikrųjų slypi spaudimas arba daugybė problemų, kurios yra užslėptos, kad jis visada atrodytų gerai. Na, ši sąlyga vadinama ančių sindromas.
Anties sindromas arba ančių sindromas pirmą kartą buvo pasiūlytas m Stanfordo universitetas, JAV, apibūdinti savo studentų problemas.
Šis terminas yra analogiškas anties plaukimui taip, tarsi ji būtų labai rami, tačiau jos kojos sunkiai judėjo, kad išlaikytų kūną aukščiau vandens paviršiaus.
Tai siejama su būkle, kai žmogus atrodo ramus ir gerai, tačiau iš tikrųjų jis patiria didelį spaudimą ir paniką siekdamas savo gyvenimo reikalavimų, tokių kaip geri pažymiai, greitas mokslas, stabilus gyvenimas ar susitikimas. tėvų ir aplinkinių lūkesčius.
Priežastys ir simptomai Anties sindromas
Anties sindromas iki šiol nebuvo oficialiai pripažintas psichikos sutrikimu. Paprastai su šiuo reiškiniu susiduria tie, kurie dar yra jauni, pavyzdžiui, studentai, studentai ar darbuotojai.
Nepaisant didelio spaudimo ir streso, kai kurie kenčia ančių sindromas vis tiek gali būti produktyvus ir gerai dirbti. Tai gali būti susiję su elgesiu stoicizmas arba tvirtybės. Tačiau žmonės, kurie patiria ančių sindromas taip pat gresia tam tikros psichikos problemos, tokios kaip nerimo sutrikimai ir depresija.
Yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti asmens riziką patirti ančių sindromas, įskaitant:
- Akademiniai reikalavimai
- Per dideli lūkesčiai iš šeimos ir draugų
- Sraigtasparnio auklėjimas
- Pavyzdžiui, socialinės žiniasklaidos įtaka užliūliuoja mintį, kad kitų žmonių gyvenimas yra tobulesnis ir laimingesnis, kai jie mato to asmens įkėlimus.
- Perfekcionizmas
- Patyrėte trauminį įvykį, pvz., žodinę, fizinę ir seksualinę prievartą, smurtą šeimoje arba mylimo žmogaus mirtį
- Savigarba Žemasis
ženklai ir simptomai ančių sindromas neaiški ir gali imituoti kitus psichikos sutrikimus, tokius kaip depresija ir nerimo sutrikimai.
Tačiau kai kurie sergantieji šiuo sindromu dažnai jaučia nerimą, nervingumą, psichikos depresiją, tačiau priversti save atrodyti gerai arba laimingi. Be to, jiems taip pat gali pasireikšti dažna nemiga, galvos svaigimas ir sunku susikaupti.
Žmonės, kurie kenčia ančių sindromas Jie taip pat linkę lyginti save su kitais ir jausti, kad kitų žmonių gyvenimas yra geresnis ir tobulesnis nei jų.
Jie taip pat linkę manyti, kad yra stebimi ar išbandomi kitų, ir turi iki galo pademonstruoti savo sugebėjimus.
Kaip įveikti Anties sindromas
Anties sindromas Jį gali sukelti daugybė dalykų – nuo stipraus streso dėl konkurencijos gyvenime iki psichikos sutrikimų, tokių kaip depresija ir nerimo sutrikimai. Jei tiesiog ignoruosite tai, ančių sindromas gali sukelti sunkią depresiją ar net minčių apie savižudybę.
Todėl žmonės, kurie patiria ančių sindromas arba turintiems didelę riziką patirti psichologinių problemų, patariama kreiptis į gydytoją ar psichologą.
Jei jums buvo diagnozuota depresija ar nerimo sutrikimas, gydytojas gali juos gydyti ančių sindromas teikiant vaistus ir psichoterapiją.
Jei patiriate ančių sindromas, pabandykite ieškoti pagalbos ir vadovaukitės šiais patarimais, kad išlaikytumėte savo psichinę sveikatą:
- Konsultuokite su akademiniu vadovu arba patarėju mokykloje ar kolegijoje.
- Žinokite savo gebėjimus, kad galėtumėte dirbti pagal savo sugebėjimus.
- Išmokite mylėti save.
- Laikykitės sveikos gyvensenos, būtent valgydami sveiką maistą, reguliariai mankštindamiesi ir vengdami rūkyti bei alkoholinių gėrimų.
- Skirkite laiko tai padaryti man laikas arba atsipalaidavimas, siekiant sumažinti stresą.
- Pakeiskite savo mąstymą, kad būtumėte pozityvesni, ir nustokite lyginti save su kitais.
- Kurį laiką būkite atokiau nuo socialinės žiniasklaidos.
Konkurencija gyvenime, pavyzdžiui, akademiniuose reikaluose, versle ir darbe, yra neabejotina gyvenimo dalis. Tačiau tai nereiškia, kad tai turėtų būti pasiteisinimas nepaisyti savo psichinės sveikatos. tu žinai.
Atminkite, kad niekas nėra tobulas ir kiekvienas turi savo sunkumų.
Jei jaučiate, kad patiriate ančių sindromas, ypač jei jau jaučiate tam tikrus psichologinius simptomus, tokius kaip noras nusižudyti, nuolat nerimaujate, negalite aiškiai mąstyti ar turite miego sutrikimų, nedvejodami kreipkitės pagalbos į psichologą.
