Apraksija yra neurologinis sutrikimas, pažeidžiantis motorinę sistemą. Dėl šios būklės raumenys negali tinkamai priimti smegenų komandų, todėl sergantysis negali atlikti tam tikrų judesių, nors to norėtų.
Apraksija gali pasireikšti įvairiose kūno vietose, nors paprastai ji pažeidžia burnos srities raumenis. Tokiu atveju pacientui bus sunku atlikti judesius, pavyzdžiui, švilpti, laižyti lūpas, iškišti liežuvį ar net kalbėti.
Įvairios apraksijos priežastys
Apraksija gali atsirasti dėl smegenų sutrikimų, ypač tos dalies, kuri kontroliuoja ir prisimena judėjimą. Sutrikimą gali sukelti daug dalykų, pavyzdžiui:
- Neurodegeneracinės ligos, dėl kurių susilpnėja nervų funkcija, pvz., Alzheimerio liga, demencija ir Parkinsono liga.
- Smegenų auglys.
- potėpių.
- Smegenų sužalojimas.
Be įvairių pirmiau minėtų būklių, įgimtos anomalijos ir genetiniai sutrikimai taip pat yra susiję su apraksija. Štai kodėl apraksija gali pasireikšti labai jauname amžiuje, būtent vaikystėje.
Apraksijos simptomai
Apraksijos simptomai gali skirtis ir nebūtinai yra vienodi kiekvienam sergančiam asmeniui. Tačiau apskritai sergantieji skundžiasi negebėjimu atlikti veiklos ir atlikti judesius, prie kurių buvo įpratę anksčiau. Pavyzdys:
- Negebėjimas tapyti ir piešti, nors anksčiau buvo įgudęs net kaip tapytojas.
- Nesugebėjimas kosėti, kramtyti, nuryti, kosėti, švilpti ir prisimerkti.
- Sunku ištarti ir išdėstyti trumpų ar ilgų sakinių žodžių tvarką net gavus nurodymus ir nurodymus.
Jei apraksija pasireiškia vaikams, gali pasireikšti kai kurie simptomai:
- Kalba per vėlai.
- Sunku surišti žodžius.
- Sunku ištarti ilgus sakinius.
- Sunku mėgdžioti tai, ką sako kiti žmonės.
- Prieš kalbėdami keletą kartų pajudinkite lūpas, žandikaulį ar liežuvį.
Kaip gydyti apraksiją
Simptomus, rodančius apraksiją, turėtų patikrinti neurologas. Norėdami diagnozuoti šią ligą, gydytojas atliks daugybę tyrimų – nuo MRT iki smegenų skysčio tyrimo, kad nustatytų priežastį.
Kai bus žinoma apraksijos priežastis, gydymas bus atitinkamai pakoreguotas. Pavyzdžiui, jei apraksija yra ligos simptomas, pirmiausia liga bus gydoma. Apraksija gali atsirasti sergant kitomis neurologinėmis ligomis ar sutrikimais, pvz., afazija.
Gydydami apraksiją, gydytojai taip pat patars pacientams atlikti ergoterapiją. Šios terapijos metu pacientai bus mokomi judinti kūno ir veido raumenis bei įvairių bendravimo technikų, įskaitant:
- Daug kartų kartoja žodį ar frazę.
- Pasakykite tam tikrus žodžius ir išmokite pereiti nuo vieno žodžio prie kito.
- Išmokite atidžiai stebėti, kaip juda terapeuto burna tariant žodį ar frazę.
- Praktikuokite kalbėjimą prieš veidrodį. Juo siekiama padėti pacientams atsiminti burnos judesius tariant žodį ar frazę.
Be to, sergantieji gali išmokti ir kitų bendravimo būdų, pavyzdžiui, gestų kalbos, kad būtų lengviau bendrauti su kitais žmonėmis.
Burnos ar kitų kūno dalių judėjimo kontrolės praradimas ne tik trukdo veiklai, bet ir gali būti psichinis smūgis apraksija sergantiems žmonėms.
Jei bus leidžiama užsitęsti, ši būklė gali sumažinti pasitikėjimą savimi ir trukdyti socialiniam sergančiojo gyvenimui. Todėl sėkmingam apraksijos gydymui reikalinga psichologo pagalba ir moralinė šeimos parama.
