Beveik seKiekvienas yra sakęs netiesą arba buvo meluotas. Tačiau jei įprotį meluoti sunku sustabdyti arba jis tapo žmogaus asmenybės bruožų dalimi, tai dažnai melas yra vienas iš psichologinių sutrikimų požymių.
Yra įvairių priežasčių, kodėl kažkas meluoja, pradedant nuo blogų jausmų vengimu, jausmo, kad jie yra labiau vertinami ar daro įspūdį kitiems. Taip pat yra melo rūšis, kuri dažnai vadinama melu visam laikui (baltas melas). Apskritai visoks melas turi nepalankių pasekmių.
Medicininiu požiūriu yra keletas dalykų, kurie, kaip manoma, turi įtakos tam, kad kas nors dažnai meluoja, pavyzdžiui, smegenų anomalijos dėl fizinės traumos arba įgimtos anomalijos. Psichologiškai dažnai melas gali būti psichikos sutrikimų, tokių kaip asmenybės sutrikimai ir obsesiniai sutrikimai, požymis, netgi psichopatų.
Ženklai, kad žmonės meluoja
Ekspertai mano, kad meluojantį žmogų galima atpažinti iš nesąmoningos veido išraiškos. Išraišką skatina raumenys aplink antakius, kaktą ir lūpas. Kai melas yra kažkas emocinio, ženklai bus ryškesni.
Vėliau atliktas tyrimas palygino melavusių ir tiesą sakiusių žmonių veido išraiškas.
Tiesą sakant, labiau susitraukia raumenys aplink akis ir burną. Tuo tarpu melagiams atrodo, kad aplink kaktą ir skruostus labiau susitraukia raumenys. Kakta, kuri atrodo aiškiai suraukta, kai kas nors kalba, yra vienas ženklas, kad abejojama jo sąžiningumu.
Tačiau yra keletas veidų, kurie atrodo nekalti. Šis veidas gali apgauti kitus žmones, kurie mano, kad jis visada sako tiesą, nors iš tikrųjų taip nėra.
Šie nekalti veidai paprastai atrodo simetriškai tarp dešinės ir kairės pusės, atrodo patraukliai su didelėmis akimis, turi lygią odą ir plačią kaktą, atitinkančią jų smakro formą, arba dažnai priskiriami prie kūdikio veido arba kūdikio veido. Kūdikio veidas.
Kadangi sunku atskirti, ar kas nors sako tiesą, ar meluoja, dabar yra keletas psichologinių testų (psichotų), kurių pagalba galima nustatyti, ar žmogus linkęs meluoti ar sakyti tiesą.
Dažnai Meluoti Galigsutrikdo sveikatą
Pasirodo, melas turi ne tik socialinį poveikį, bet ir turi įtakos sveikatos būklei. Mokslininkai teigia, kad įprotis meluoti gali padidinti nerimo sutrikimų, depresijos, priklausomybės nuo azartinių lošimų riziką, taip pat vėžio ir nutukimo riziką. Be to, melas taip pat gali sumažinti tarpasmeninių santykių kokybę ir pasitenkinimą darbu.
Kaip tai nutiko? Taip yra dėl padidėjusio streso žmogui meluojant. Melagis jaučia emocinę ir fizinę naštą. Be to, po melo dažnai turi sekti kitas melas.
Kitas tyrimas tai patvirtina. Buvo sakoma, kad tas, kuris bandė sakyti tiesą, turėjo geresnius santykius ir turėjo mažiau sveikatos problemų. Matyt, santykių pagerėjimas gali pagerinti sveikatos būklę.
Taip pat būkite atsargūs meluodami, jei turite vaikų, nes vienas mokslininkas mano, kad vaikai to mokosi iš savo tėvų. Kai vaikas išgirs, kad vienas iš tėvų meluoja, jis manys, kad tai leistina. Žinokite, kad melas tampa pavojingu įpročiu.
Sąžiningumas ne visada smagu, bet melą sakyti ar girdėti dar skaudžiau. Sakykite tiesą ieškodami išeities. Kiek įmanoma venkite meluoti dėl geresnės sveikatos būklės ir socialinių santykių.
Jei jūs ar jūsų pažįstamas esate linkęs meluoti ir jį sunku sustabdyti, patartina kreiptis į psichiatrą ar psichologą, kad sužinotumėte daugiau apie šio įpročio priežastis. Tai gali būti psichikos sutrikimo požymis.
