Šlaunikaulio išvarža – tai būklė, kai riebalinis audinys arba dalis žarnų prasiskverbia iš pilvo sienelės ir per šlaunį, būtent šlaunikaulio kanalą, kanalą, kuriuo kraujagyslės patenka į koją ir iš jos.
Šlaunikaulio išvaržos simptomai
Šlaunikaulio išvarža pasižymi gumbeliu viršutinėje šlaunies dalyje arba šalia kirkšnies. Ne visada guzas matomas, ypač esant mažoms ir vidutinio dydžio išvaržoms. Tačiau esant didelėms šlaunikaulio išvaržoms, matomas ne tik gumbas, bet ir skausmas, kuris stiprėja ligoniui stovint, išsitiesus ar keliant sunkius daiktus.
Sunkiais atvejais šlaunikaulio išvarža gali sukelti pasmaugtą išvaržą, ty suspaustą žarnyno būklę, taip sustodama kraujo tekėjimo į suspaustą žarną. Simptomai yra pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir staigus skausmas kirkšnyje. Šią būklę reikia nedelsiant gydyti, nes ji gali sukelti mirtį.
Šlaunikaulio išvaržos priežastys ir rizikos veiksniai
Šlaunikaulio išvarža atsiranda susilpnėjus šlaunikaulio kanalo angai. Tačiau tiksliai nežinoma, kas sukelia šią būklę. Tyrimai rodo, kad šlaunikaulio kanalo silpnumas gali atsirasti dėl apsigimimų arba atsirasti su amžiumi.
Palyginti su vyrais, šlaunikaulio išvaržomis dažniau susiduria moterys, ypač vyresnio amžiaus moterys. Manoma, kad taip yra dėl moters dubens formos, kuri yra platesnė nei vyrų.
Be to, kiti veiksniai, galintys sukelti šlaunikaulio išvaržą, yra šie:
- Pagimdyti
- Lėtinis kosulys
- Perteklinis svoris
- Per stiprus įtempimas dėl vidurių užkietėjimo
- Sunkių krovinių kėlimas ar stumimas
- Ilgalaikiai tuštinimosi sunkumai
- Pasunkėjęs šlapinimasis dėl padidėjusios prostatos.
Šlaunikaulio išvaržos diagnozė
Gydytojai gali įtarti, kad pacientas turi šlaunikaulio išvaržą, atlikęs fizinį kirkšnies srities patikrinimą. Apskritai gydytojai gali pajusti gumbą, jei išvarža yra pakankamai didelė. Jei pacientui yra rimtas įtarimas dėl šlaunikaulio išvaržos, bet fizinės apžiūros metu gumbas nerandamas, gydytojas gali atlikti kirkšnies srities rentgeno, ultragarso ar kompiuterinės tomografijos tyrimą.
Šlaunikaulio išvaržos gydymas
Apskritai šlaunikaulio išvaržos yra nedidelės ir nesukelia jokių simptomų, nereikalauja specialaus gydymo. Tačiau gydytojas ir toliau stebės paciento būklės eigą. Kalbant apie vidutines ir dideles išvaržas, gydytojas atliks chirurgines procedūras, ypač jei išvarža sukelia skausmą.
Išvaržų operacija gali būti atliekama atvirai arba laparoskopiškai (rakto skylutės operacija), pirmiausia pacientui suteikiant bendrąją nejautrą (bendrą nejautrą). Abiejų metodų tikslas – grąžinti išvaržą į pradinę padėtį. Tada šlaunikaulio kanalo durys bus susiūtos ir sutvirtintos sintetiniu tinkleliu (Tinklelis), kad išvarža nepasikartotų.
Nors tikslai tie patys, atviroji ir laparoskopinė chirurgija turi nemažai skirtumų. Atvira operacija apima platų pjūvį, taip pailginant gijimo laiką. Tuo tarpu laparoskopijos metu gydytojas padaro tik kelis rakto skylutės dydžio pjūvius, todėl gijimo laikas yra greitesnis.
Chirurginio metodo pasirinkimas priklauso nuo kelių veiksnių – išvaržos dydžio, operacijos kainos ir paties chirurgo patirties. Pacientai gali vykti namo tą pačią arba kitą dieną. Tuo tarpu visiškam pasveikimui reikalingas laikas svyruoja nuo 2 iki 6 savaičių.
Šlaunikaulio išvaržos komplikacijos
Negydomos šlaunikaulio išvaržos gali sukelti pavojingų komplikacijų, tokių kaip:
- Įkalinta išvarža. Įkalinta išvarža yra būklė, kai žarnynas yra suspaustas ir sunku grįžti į įprastą padėtį. Ši būklė gali sukelti žarnyno nepraeinamumą ir pasmaugtą išvaržą.
- Pasmaugta išvarža. Pasmaugta išvarža – tai žarnyno ar audinių būklė, kuri, be suspaudimo, taip pat sumažino audinių aprūpinimą krauju. Jei iš karto negydoma, pasmaugta išvarža gali sukelti audinių mirtį (gangreną) užspaustoje žarnoje ir kelti grėsmę sergančiojo gyvybei.
