Kleptomanijai būdingas nenugalimas noras vogti daiktus. Norint kontroliuoti šį elgesį, reikia imtis veiksmų. Taigi kenčiantis asmuo gali išvengti įstatymų keliamų pavojų ir painiavos.
Kleptomanas vagia ne todėl, kad jam reikia ar nori to daikto, o todėl, kad jis negali atsispirti norui vogti. Pavogtas prekes iš tikrųjų galima nusipirkti pačios arba jos visai neturi ekonominės vertės.
Pati kleptomanija priskiriama psichikos sutrikimui, kurį sukelia emocinės problemos ar savikontrolė. Žmonėms, turintiems tokių impulsų kontrolės sutrikimų, bus sunku atsispirti pagundai ar norui imtis žalingų veiksmų.
Kleptomanijos požymiai
Galima sakyti, kad asmuo yra kleptomanas, jei jis turi šiuos požymius:
1. Pavogti bet kur
Nenugalimas noras vogti gali būti įgyvendintas bet kur. Paprastai kleptomanas vagia perpildytose vietose, pavyzdžiui, prekybos centruose ar parduotuvėse. Tačiau neretai jie gali vogti ir privačiose vietose, pavyzdžiui, draugų ar giminaičių namuose.
2. Prieš vogdami pajuskite kylančią įtampą
Prieš vogdami, kleptomanija sergantys žmonės dažniausiai jaučia tokią didelę įtampą. Esamas įtampos jausmas yra susijęs su nekontroliuojamu impulsų kontrolės sutrikimu.
3. Jausti palengvėjęs ir laimingas po vagystės
Ką nors pavogęs kleptomanas jausis palengvėjęs, laimingas ar net patenkintas. Tačiau jie taip pat gali iš karto pajusti gėdą, kaltę, apgailestavimą, savigraužą arba bijoti būti sulaikyti.
4. Niekada nenaudokite vogtų daiktų
Daiktai, kuriuos pavogė kleptomanas, dažnai tiesiog padalijami, saugomi arba grąžinami kam nors kitam. Tiesą sakant, neretai pavogtos prekės savininkams grąžinamos slapta.
5. Turi vagystės potraukį, kuris dingsta ir kyla
Kleptomanija sergančio žmogaus noras vogti gali ateiti ir praeiti. Vagystės laikui bėgant gali įvykti ir didesniu ar mažesniu intensyvumu. Be to, kleptomanų įvykdyta vagystė nėra pagrįsta haliucinacijomis, kliedesiais, pykčiu ar keršto motyvais.
Tiksli kleptomanijos priežastis nėra žinoma. Tačiau manoma, kad ši būklė yra susijusi su genetiniais veiksniais ir hormonų pusiausvyros sutrikimais smegenyse, būtent serotonino ir dopamino hormonais.
Tiesą sakant, kleptomanija sergantys žmonės kartais turi ir kitų psichikos sutrikimų, tokių kaip depresija, per didelis nerimas, asmenybės sutrikimai, nuotaikos sutrikimai ar valgymo sutrikimai.
Kaip įveikti kleptomaniją
Kleptomanija yra psichikos sutrikimas, į kurį negalima žiūrėti lengvai. Jei negydoma, kleptomanija gali sukelti kančių sergantiesiems ir jų šeimoms.
Kai kurie kleptomanija sergantys žmonės ištveria sutrikimo gėdą. Tiesą sakant, jie bijo, kad bus suimti ir įkalinti, todėl nedrįsta kreiptis pagalbos.
Iki šiol nėra specifinio vaisto, galinčio išgydyti kleptomaniją. Tačiau gydymas psichoterapija ir vaistais gali nuslopinti kleptomanija sergančių žmonių norą vogti.
Kleptomanijos terapija paprastai yra skirta išsiaiškinti ją sukeliančias psichologines problemas. Terapijos tipai, kurie gali būti naudojami gydant kleptomaniją, yra šie:
- Kognityvinė elgesio terapija
- Šeimos konsultavimo terapija
- Psichodinaminis
- Elgesio modifikavimo terapija
Paprastai šios terapijos gali būti atliekamos individualiai arba grupėse.
Be terapijos, kleptomanija sergantiems žmonėms taip pat skiriama keletas vaistų, kurie papildo psichologinę terapiją. Naudojami vaistai apima: fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas, ir sertralinas, kuris gali padidinti serotonino hormono kiekį smegenyse.
Jei jums arba jūsų pažįstamam asmeniui įtariama kleptomanija, nedelsdami kreipkitės į psichiatrą arba psichologą. Šį sutrikimą svarbu nedelsiant gydyti, atsižvelgiant į didelę moralinę, socialinę ir teisinę riziką, su kuria bendruomenėje gali susidurti sergantieji kleptomanija.
