Ką reikia žinoti apie fosforo kaupimąsi organizme

Fosforas yra mineralas, vaidinantis svarbų vaidmenį formuojant ląsteles ir kūno audinius. Tačiau jei organizme susikaupia fosforo, gali kilti nemažai sveikatos problemų. Kokius padarinius gali sukelti fosforo kaupimasis? Pažiūrėkime paaiškinimą kitame straipsnyje.

Fosforas yra vienas gausiausių mineralų organizme. Organizme fosforas atlieka įvairius svarbius vaidmenis, pavyzdžiui, formuoja ir stiprina kaulinį ir dantų audinį, aprūpina organizmą energija, gamina baltymus, palaiko raumenis, nervus, širdį ir inkstus.

Rekomenduojama fosforo paros norma kiekvienam žmogui skiriasi, priklausomai nuo amžiaus. Rekomenduojamas fosforo kiekis yra toks:

  • Suaugusiesiems, taip pat nėščioms ir žindančioms moterims yra 700 mg per parą.
  • Kūdikiams jis svyruoja nuo 100 iki 250 mg per dieną.
  • 1-9 metų vaikams reikia 500 mg per parą,
  • 10-18 metų vaikams ir paaugliams reikia apie 1200 mg per parą.

Nors jis atlieka gana svarbią organizmui funkciją, fosforo kaupimasis iš tikrųjų gali pakenkti organizmui. Ši fosforo pertekliaus organizme būklė mediciniškai vadinama hiperfosfatemija.

Fosforo kaupimosi organizme priežastys

Fosforo kaupimąsi gali sukelti tam tikros sąlygos ar ligos, įskaitant:

Lėtinis inkstų nepakankamumas

Viena iš inkstų funkcijų – su šlapimu pašalinti iš organizmo toksinus ir skysčių bei mineralų perteklių. Kai inkstai negali tinkamai funkcionuoti, pavyzdžiui, dėl lėtinio inkstų nepakankamumo, organizme kaupsis mineralai ir toksinai.

Dėl to toksinų, elektrolitų ir mineralų (įskaitant fosforą) kiekis kraujyje padidės per daug.

Hipoparatiroidizmas

Hipoparatiroidizmas yra būklė, kai prieskydinės liaukos organizme išskiria tik nedidelį prieskydinės liaukos hormono kiekį. Šis hormonas kontroliuoja fosforo ir kalio kiekį kraujyje.

Kai parathormono gamyba neatitinka poreikių, organizmo funkcija kontroliuoti hormonų gamybą sumažės. Dėl šios būklės gali padidėti fosforo kiekis ir sumažėti kalcio kiekis kraujyje (hipokalemija).

Nekontroliuojamas diabetas

Diabetas taip pat gali būti fosforo kaupimosi organizme priežastis. Nekontroliuojamas diabetas sukelia aukštą cukraus kiekį kraujyje, dėl kurio gali būti pažeisti kūno organai, vienas iš jų yra inkstai (diabetinė nefropatija). Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, taip pat gresia pavojinga komplikacija, vadinama diabetine ketoacidoze.

Kai kurios diabeto komplikacijos sukels įvairias komplikacijas, viena iš jų – fosforo kaupimasis organizme.

Be kai kurių aukščiau paminėtų būklių, yra keletas kitų sąlygų, kurios gali sukelti fosforo kaupimąsi organizme, įskaitant:

  • Vitamino D perteklius
  • Sunki infekcija visame kūne (sepsis)
  • Rimtas sužalojimas
  • Rabdomiolizė

Saugokitės fosforo kaupimosi organizme požymių

Padidėjęs fosforo kiekis organizme dažnai nerodo būdingų simptomų. Pasireiškę požymiai ir simptomai iš tikrųjų atsiranda dėl priežasties, kuri sukelia hiperfosfatemiją arba pakenkė kūno organams.

Jei taip atsitiks, fosforo kaupimasis gali rodyti keletą simptomų, tokių kaip:

  • Pykinimas ir vėmimas
  • Kūnas jaučiasi silpnas
  • Sunku kvėpuoti
  • Neramūs ir nemiegoti
  • Sąnarių ir kaulų skausmas
  • Sustingę raumenys
  • Sumažėjęs apetitas
  • Niežti ir raudona oda
  • dilgčiojimas

Jei pasireiškia kai kurie iš aukščiau išvardytų simptomų, ypač jei sergate gretutinėmis ligomis, kurios buvo paminėtos anksčiau, nedelsdami kreipkitės į gydytoją dėl tolesnio tyrimo ir gydymo.

Siekdamas įveikti fosforo kaupimąsi, gydytojas pirmiausia gydys lydinčią ligą. Be to, gydytojas gali rekomenduoti tam tikras dietas ar dietas, kad apribotų suvartojamo fosforo kiekį.