Altruizmas yra požiūris, kuris pirmenybę teikia kitų interesams, o ne savo. Tai pagirtinas požiūris, kuris vykdomas vien iš nuoširdumo ir nuoširdumo siekiant padėti kitiems, o ne dėl prievartos, įsipareigojimo, lojalumo ar kokios nors konkrečios priežasties.
Asmenys, turintys altruizmą, vadinami altruistais. Altruizmo požiūris gali pasireikšti įvairiais būdais, pavyzdžiui, savanoriška veikla stichinių nelaimių aukoms, labdara, tiesiog pagalba kitiems greitkelyje esantiems žmonėms.
Altruizmo ypatybės
Yra keletas dalykų, kurie gali būti ženklas, kad kažkas turi altruistinį požiūrį. Štai keletas iš jų:
- Labai rūpinkitės kitų gerove
- Daryti gera, nesitikint nieko mainais
- Padėti kitiems, net jei kyla pavojus sau
- Norisi kuo nors pasidalinti, pavyzdžiui, maistu, nors tau trūksta
Įvairūs altruizmo tipai
Altruizmas skirstomas į keletą tipų, įskaitant:
1. Grynas altruizmas
Grynasis altruizmas arba taip pat žinomas kaip moralinis altruizmas yra altruizmo rūšis, kuri vykdoma be jokios savivertės ar atlygio jausmo, net jei padarytas gerumo aktas gali pakenkti sau.
Šis altruizmo tipas paprastai išauga iš moralinių vertybių, įgytų per gyvenimą, o vėliau pasireiškia konkretesniais veiksmais.
2. Genetinis altruizmas
Kaip rodo pavadinimas, tai yra altruizmo rūšis, vykdoma artimiausiems šeimos nariams. Šio tipo altruizmas vykdomas dėl altruisto ir gavėjo šeimyninių santykių.
Pavyzdžiui, vyresnysis brolis aukojasi, kad patenkintų savo jaunesniojo brolio ir sesers poreikius, arba vienas iš tėvų sunkiai dirba, kad įgyvendintų savo vaiko svajones.
3. Abipusis altruizmas
Nors manoma, kad altruizmas turi būti daromas be jokių apribojimų, taip pat yra altruizmo tipų, kurie yra pagrįsti abipusiškumu, būtent duoti ir imti. Tai yra, kažkas daro gera kitiems, nes žino, kad vieną dieną tas žmogus galės atsilyginti už savo gerumą.
Pavyzdžiui, jūs padedate kažkam dabar, nes žinote, kad jei ateityje susidursite su sunkumais, šis žmogus taip pat nedvejodamas jums padės.
Altruizmo privalumai
Altruizmas yra požiūris, kuris gali būti naudingas tiek kitiems, tiek sau pačiam. Tyrimai rodo, kad altruistinis elgesys gali pagerinti sveikatą tiek fiziškai, tiek protiškai.
Pavyzdžiui, savanoriai dažniausiai turi gerą formą ir sveiką kūną, nes yra įpratę užsiimti fizine veikla, susijusia su jų savanoriška veikla.
Be to, tyrimai taip pat įrodo, kad žmonės, padarę gera kitiems, paprastai patiria didesnę laimę ir dėkingumą. Pagalba kitiems taip pat buvo susijusi su sumažėjusiu streso lygiu.
Pagerėjus fizinei ir psichinei sveikatai, altruizmas galiausiai buvo susijęs ir su ilgesne gyvenimo trukme.
Tačiau atminkite, kad per didelis altruizmas gali kelti pavojų jūsų sveikatai ir saugumui.
Pavyzdžiui, duodate pietus tam, kuriam, jūsų manymu, reikia daugiau, nors pats nevalgėte pietų. Užuot davęs naudos, tai iš tikrųjų gali sukelti badą ir riziką susirgti.
Pagalba kitiems yra pagirtinas veiksmas, tačiau nepamirškite savo poreikių. Nepamirškite pirmiausia pasirūpinti savimi, tada kitais.
Jei esate altruistas ir jums sunku pasirūpinti savimi ar netgi dažnai patiriate nuostolių padėdami kitiems, pabandykite šiuo klausimu pasikonsultuoti su psichologu. Tokiu būdu jūsų altruizmas gali būti naudingas ir kitiems, ir jums pačiam.
