Agranulocitozė yra terminas, vartojamas, kai kaulų čiulpai nesudaro granulocitų, kurie yra baltųjų kraujo kūnelių, padedančių kovoti su infekcija, tipas. Jei organizme trūksta granulocitų, žmogus gali būti jautresnis infekcijai.
Granulocituose arba neutrofiluose yra fermentų, kurie gali sunaikinti bakterijas ir kitus organizmus, taip pat skaidyti medžiagas, kurios gali pakenkti organizmui. Nesant pakankamai granulocitų, organizmui kyla didelė sunkių ar pasikartojančių infekcijų rizika.
Agranulocitozės priežasčių atpažinimas
Apskritai yra 2 agranulocitozės tipai. Pirmasis tipas yra agranulocitozė, atsirandanti dėl gimimo, o antrasis tipas yra agranulocitozė, kurią sukelia tam tikri vaistai, nuodai ar medicininės procedūros.
Maždaug 70% agranulocitozės atvejų yra susiję su gydymo poveikiu. Vaistai, galintys sukelti agranulocitozę, yra klozapinas, vaistai nuo maliarijos, vaistai hipertirozei gydyti ir vaistai nuo uždegimo.
Be to, yra keletas kitų veiksnių, galinčių sukelti agranulocitozę, būtent:
- Kaulų čiulpų disfunkcija
- Chemoterapija
- Radiacijos poveikis
- Toksiškų medžiagų, tokių kaip insekticidai, arsenas ar gyvsidabris, poveikis
- Autoimuninė liga
- Mitybos trūkumas
Agranulocitozė gali pasireikšti bet kam, nors ji dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Vaikams agranulocitozė dažniausiai būna įgimta.
Agranulocitozės požymiai ir simptomai
Dauguma žmonių, sergančių agranulocitoze, neturės akivaizdžių simptomų. Nepaisant to, infekcijos simptomai gali būti aiškiai matomi. Paprastai simptomai, kurie dažnai atsiranda, yra karščiavimas ir:
- Galvos skausmas
- Prakaitavimas
- Paraudimas ant veido
- Drebulys
- Patinę limfmazgiai
- Silpnas
- Gerklės skausmas
Pacientai, kuriems nustatyta agranulocitozė, turi būti nedelsiant tikrinami, jei jie karščiuoja, kad būtų galima rasti infekcijos šaltinį ir nedelsiant pradėti gydymą. Tai svarbu, kad infekcija neperaugtų į gyvybei pavojingą sepsį.
Kaip gydyti agranulocitozę
Jei agranulocitozę sukelia vaistai, vaisto vartojimo nutraukimas gali palaipsniui panaikinti agranulocitozę. Šiuos vaistus galima pakeisti kitais vaistais, tačiau jie turi būti prižiūrimi gydytojo.
Siekiant išvengti bakterinės infekcijos, pacientams, sergantiems agranulocitoze, gali būti skiriami antibiotikai, ypač tada, kai yra didelė infekcijos rizika. Antibiotikai taip pat naudojami nuolatinei infekcijai gydyti.
Yra keletas kitų agranulocitozės gydymo būdų, įskaitant:
Imunitetą slopinantys vaistai
Jei agranulocitozę sukėlė autoimuninė liga, gydytojas gali apsvarstyti galimybę skirti vaistus, slopinančius imuninę sistemą (imunosupresantus), pvz., prednizoną.
Granulocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius (G-CSF)
Jei kiti gydymo būdai nepadeda, granulocitų gamybą kaulų čiulpuose galima paskatinti suleidus G-CSF hormono, kad būtų daugiau granulocitų. G-CSF paprastai švirkščiamas po oda.
Kaulų čiulpų transplantacija
Agranulocitozės atvejais, kurių nebegalima gydyti vaistais, gali prireikti kaulų čiulpų transplantacijos. Tačiau reikia tinkamo donoro. Kaulų čiulpų transplantacija paprastai duoda geriausius rezultatus jaunesniems nei 40 metų pacientams, turintiems gerą ligos istoriją.
Jei sergate agranulocitoze, patariama vengti minios ir kontakto su infekcine liga sergančiais žmonėmis. Taip pat venkite užsiimti veikla, kuri turi daug sąlyčio su dulkėmis ir nešvarumais, pavyzdžiui, ūkininkauti be pirštinių arba išeiti į lauką basomis.
Sunkiomis sąlygomis pacientams, sergantiems agranulocitoze, gali būti patariama gydytis izoliuotose patalpose, kad būtų išvengta infekcijos.
Nors agranulocitozės išvengti sunku, tinkamai ištyrus šios būklės priežastį galima greitai nustatyti. Taip agranulocitoze sergantys pacientai gali gauti tinkamą gydymą ir žinoti, kokių priemonių reikia imtis, kad apsisaugotų nuo infekcinių ligų, kad išvengtų mirtinų komplikacijų.
Jei jums tikrai reikia vaisto, turinčio šalutinį agranulocitozės poveikį, reguliariai gydykite gydytojui, kad patikrintumėte neutrofilų kiekį kraujyje. Jei neutrofilų kiekis sumažėja, gydytojas gali pasiūlyti nutraukti arba pakeisti vaistų vartojimą.
