Wilmso navikas – simptomai, priežastys ir gydymas

Vilmso auglys arba nefroblastoma yra inkstų naviko tipas, kuris puola 3–4 metų vaikus, ypač berniukus. Šie navikai paprastai pažeidžia tik vieną inkstą, tačiau gali būti, kad auglys gali atakuoti abu vaiko organizme esančius inkstus. Wilmso navikas yra retas naviko tipas. Tačiau šis navikas yra labiausiai paplitęs vaikų inkstų navikas, palyginti su kitų tipų navikais.

Wilmso naviko priežastys

Tiksli Wilmso naviko priežastis nėra žinoma. Tačiau yra keletas veiksnių, galinčių padidinti vaiko riziką susirgti šia liga, būtent:

  • Genetiniai veiksniai. Jei šeimos narys sirgo Vilmso naviku, rizika, kad vaikas taip pat sirgs Vilmso naviku, yra didesnė.
  • Įgimtos (įgimtos) anomalijos. Wilmso navikas turi didelę riziką kūdikiams ar vaikams, turintiems įgimtų anomalijų, tokių kaip:
  • aniridija, Tai būklė, kai iš dalies arba visiškai netenkama spalvotos akies dalies (rainelės).
  • hipospadijos, būtent būklė, kai šlapimo takų skylė varpoje nėra tokioje padėtyje, kokia turėtų būti.
  • kriptorchizmas, Tai būklė, kai gimimo metu sėklidės nenusileidžia į kapšelį.
  • hemihipertrofija, Tai būklė, kai viena kūno dalis yra didesnė už kitą.
  • Serga tam tikromis ligomis. Kai kurios ligos taip pat gali kelti pavojų vaikui susirgti Vilmso naviku, nors ši liga taip pat yra reta. Tarp jų:
  • WAGR sindromas, anirido simptomų derinys, lytinių organų ir šlapimo sistemos anomalijos bei protinis atsilikimas.
  • Beckwith-Wiedemann sindromas, būdingas didesnis nei vidutinis gimimo svoris (>4 kg) ir nenormalus augimas.
  • Denyso-Drašo sindromas, Tai apima inkstų ligos ir sėklidžių anomalijų derinį.

Wilmso naviko simptomai

Pagrindinis Wilmso naviko simptomas yra pilvo skausmas ir patinimas. Tačiau Wilmso navikas taip pat gali sukelti kitus simptomus, tokius kaip:

  • Karščiavimas
  • Per didelis nuovargis ir silpnumas
  • Sumažėjęs apetitas
  • Pykinimas ir vėmimas
  • Vidurių užkietėjimas
  • Sunku kvėpuoti
  • Padidėjęs kraujospūdis
  • Hematurija arba kraujingas šlapimas
  • Nesubalansuotas kūno augimas 

Wilmso naviko diagnozė

Pirmiausia gydytojas ištirs paciento ligos istoriją ir simptomus. Tada gydytojas atliks fizinę apžiūrą, kad aptiktų naviko buvimą, paspausdamas paciento pilvą. Norėdami patvirtinti diagnozę, gydytojas rekomenduos pacientui atlikti kelis pagalbinius tyrimus, būtent:

  • Kraujo ir šlapimo tyrimai, patikrinti paciento inkstų ir kepenų funkciją bei bendrą paciento sveikatos būklę.
  • vaizdo testas, gauti išsamesnį vaizdą apie organizmo organų, ypač inkstų, būklę ir nustatyti navikinių ląstelių plitimą. Galima atlikti vaizdavimo testų tipus: pilvo ultragarsą, rentgeno spindulius, kompiuterinę tomografiją ir MRT.
  • Biopsija, ty paimti naviko audinių mėginius, kad būtų atliktas analizės ir įvertinimo procesas laboratorijoje.

Gydytojui patvirtinus diagnozę, gydytojas nustatys Vilmso naviko stadiją, kurią patyrė vaikas. Yra 5 Wilmso naviko etapai, rodantys naviko sunkumą, būtent:

  • 1 etapas - Auglys yra tik viename inkste ir gali būti išgydomas chirurginiu būdu.
  • 2 etapas – Vėžys išplito į inkstą supančius audinius, įskaitant kraujagysles. Šiame etape operacija vis dar yra Wilmso naviko gydymo galimybė.
  • 3 etapas - Navikas išplito ir pradėjo pasiekti kitus pilvo organus ar limfmazgius.
  • 4 etapas - Navikas išplito į kitus organus, esančius toli nuo inkstų, pavyzdžiui, plaučius, kaulus ar smegenis.
  • 5 etapas - Auglys įsiveržė į abu inkstus.

Wilmso naviko gydymas

Gydytojas nustatys Wilmso naviko gydymo veiksmus, atsižvelgdamas į amžių, naviko sunkumą ir bendrą vaiko sveikatą. Galima atlikti tris pagrindinius gydymo metodus, būtent:

  • chirurginis inkstų pašalinimas (nefrektomija), Tai procedūra, kurios metu pašalinama dalis, visas arba abu inkstai, kuriuose yra navikas. Pacientams, kuriems pašalinti abu inkstai, bus atliekama dializė (hemodializė) visą likusį gyvenimą arba jiems bus persodintas inkstas, jei inkstą gaus donoras. Chirurgija yra labiausiai paplitęs Wilmso naviku sergančių pacientų gydymo metodas.
  • Chemoterapija.Ši procedūra atliekama, jei navikas yra pakankamai didelis arba operacijos metu nepavyksta pašalinti visų vėžio ląstelių. Chemoterapija sunaikins likusias vėžio ląsteles. Kartais chemoterapija taip pat atliekama prieš operaciją, siekiant sumažinti naviko dydį.
  • spindulinė terapija (radioterapija), būtent gydymo terapija naudojant aukšto dažnio spinduliuotės pluoštus, nukreiptus į vėžinėmis ląstelėmis užkrėstą kūno dalį. Radiacinė terapija taip pat gali būti tinkama pacientams, sergantiems navikais, kurie išplito į kitus kūno organus.

Gydytojas paskirs pacientui vaistus, kad sumažintų skausmą, pykinimą ir išvengtų infekcijos. Pacientams taip pat rekomenduojama reguliariai tikrintis, kad būtų galima nustatyti, ar vėžinių ląstelių neatsiranda, ir įvertinti naują ar likusią inkstų funkciją.

Wilmso naviko komplikacijos

Wilmso naviko komplikacijos atsiranda, kai navikas išplito ir įsiveržia į kitus kūno organus, tokius kaip plaučiai, limfmazgiai, kepenys, kaulai ar smegenys. Kai kurios komplikacijos, kurias gali patirti pacientai, sergantys Wilmso naviku, yra šios:

  • Sutrikusi inkstų funkcija, ypač jei navikas yra abiejuose inkstuose.
  • Širdies nepakankamumas.
  • Sutrikęs vaikų augimas ir vystymasis, ypač ūgis.

Wilmso navikų prevencija

Wilmso naviko išvengti nepavyks. Tačiau jei kūdikis gimsta su tam tikrais įgimtais anomalijomis arba serga sindromu, susijusiu su Wilmso naviku, labai rekomenduojama reguliariai, bent kas 3-4 mėnesius, atlikti ultragarsinius tyrimus, kol vaikui sukaks 8 metai, kad naviką galima aptikti ir anksti imtis gydymo priemonių.