Vulvovaginitas yra moterų lytinių organų uždegimas. Šią būklę gali sukelti įvairūs dalykai, todėl gydymas turi būti koreguojamas atsižvelgiant į priežastį. Vulvovaganitas nėra rimta būklė, tačiau dažnai tai gali būti nepatogu ir erzinanti.
Vulvovaginitas yra būklė, su kuria gana dažnai susiduria įvairaus amžiaus moterys – nuo paauglių, suaugusių moterų iki menopauzės pradėjusių moterų. Ši būklė dažnai sukelia niežulį ir deginimą makštyje ir makšties lūpose (vulvoje).
Be to, vulvovaganitas gali sukelti ir makšties išskyras su nemalonu kvapu, deginimo ar perštėjimo pojūtį makštyje, taip pat makšties, vulvos ir tarpvietės (vietos tarp makšties ir išangės) patinimą ir paraudimą.
Atpažinkite kai kuriuos veiksnius, sukeliančius vulvovaginitą
Yra daug dalykų, kurie gali sukelti vulvos ir makšties uždegimą ar sudirginimą, įskaitant:
1. Bakterinė vaginozė
Bakterinė vaginozė yra viena dažniausių vulvovaginito priežasčių. Ši būklė atsiranda dėl blogų bakterijų augimo makštyje, kurios gali sukelti infekciją.
Šios bakterinės infekcijos sukeltas vulvovaginitas gali sukelti makšties niežėjimą ir deginimą, skausmą šlapinantis ir lytinių santykių metu, pilkos ir žuvingo kvapo išskyros iš makšties.
2. Makšties mielių infekcija
Vulvovaginitą taip pat gali sukelti grybelinė infekcija, būtent mielės Candida albicans. Šiai makšties mielių infekcijai paprastai būdingos gumbuotos išskyros iš makšties, panašios į sūrį, taip pat makšties ir makšties lūpos, kurios jaučiasi niežtinčios ar skausmingos.
3. Virusinė infekcija
Virusinės infekcijos sukeltas vulvovaginitas dažniausiai perduodamas per lytinius santykius. Kai kurie virusinių infekcijų, galinčių sukelti vulvovaginitą, pavyzdžiai yra lytinių organų pūslelinė ir ŽPV.
Moterims pūslelinė gali sukelti vulvovaginitą, kuriam būdingos skaidraus skysčio pripildytos opos ir pūslelės, lytinių organų srities skausmas ir patinimas. Tuo tarpu užsikrėtus ŽPV virusu, kuris atakuoja moters sritį, gali išaugti lytinių organų karpos.
4. Lytiniu keliu plintančios ligos
Viena iš lytiniu keliu plintančių ligų, galinčių sukelti vulvovaganitą, yra trichomonozė. Šiai ligai paprastai būdingos žalsvai geltonos makšties išskyros ir žuvies kvapas, taip pat niežulys ir deginimas makšties srityje.
Be trichomonozės, chlamidijos ir gonorėja taip pat gali sukelti moterų lytinių organų uždegimą ir sukelti aštraus kvapo išskyros iš makšties simptomus, skausmą ir deginimo pojūtį lytinių santykių metu ar šlapinantis.
5. Parazitinė infekcija
Kai kurie parazitinių infekcijų, sukeliančių makšties ir vulvos uždegimą, pavyzdžiai yra spygliuočių infekcijos, niežai ir gaktos utėlės. Šios parazitinės infekcijos sukelto vulvovaganito simptomai paprastai yra niežulys ir dirginimas aplink lytinius organus.
6. Alerginės reakcijos
Makšties ir vulvos sudirginimas ir uždegimas taip pat gali atsirasti dėl cheminių medžiagų, tokių kaip parabenai, poveikio, natrio sulfatas, triklozanas, ir dioksanas. Šios cheminės medžiagos dažniausiai randamos vonios muiluose, plovikliuose, moteriškuose muiluose, milteliuose, kvepaluose ir prezervatyvuose.
Dėl dirginimo ar alerginių reakcijų į šiuos objektus vulva ir makštis gali niežėti, patinti ir paraudti.
Be minėtų sveikatos sutrikimų, vulvovaginitas gali pasireikšti ir moterims po menopauzės bei moterims po gimdymo. Taip yra dėl sumažėjusio hormono estrogeno kiekio šiame etape.
Vulvovaginitas taip pat gali atsirasti dėl kitų veiksnių įtakos, pavyzdžiui:
- Netinkamai valykite intymius organus arba nesilaikydami makšties higienos menstruacijų metu
- Dėvėti ne medvilninius ir per daug aptemptus apatinius
- Per ilgai naudokite įklotus ar tamponus menstruacijų metu
- Palikti lyties organus drėgnoje ir šlapioje būsenoje, pavyzdžiui, nepersirengti iškart po plaukimo
- Per dažnai laikykite šlapimą
Kai kurie vulvovaginito gydymo ir prevencijos žingsniai
Kadangi tai gali sukelti daug dalykų, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad būtų galima nustatyti priežastį ir tinkamai gydyti. Norėdami nustatyti vulvovaganito priežastį, gydytojas gali atlikti fizinį patikrinimą ir pagalbinius tyrimus, tokius kaip kraujo ir šlapimo tyrimai bei makšties skysčių analizė.
Nustačius priežastį, gydytojas gali paskirti tinkamą gydymą. Pavyzdžiui, norint gydyti bakterinės infekcijos sukeltą vulvovaginitą, gydytojas gali skirti antibiotikų, o vulvovaginitą dėl mielių infekcijos galima gydyti priešgrybeliniais vaistais.
Be to, sunkiais vulvovaginito atvejais gydytojas gali skirti kortikosteroidų vaistų, kad sumažintų vulvos ir makšties uždegimą ir dirginimą. Gydytojai taip pat gali skirti antihistamininių vaistų makšties ir vulvos niežėjimui gydyti.
Kad vulvovaginitas nepasikartotų, galite imtis šių prevencinių priemonių:
- Nustokite naudoti produktus, kurie gali sukelti dirginimą, pvz., moteriškus higienos muilus, kuriuose yra kvepalų
- Moterišką vietą nuvalykite šiltu vandeniu ir nedelsdami nusausinkite, kad nesudrėktų
- Tinkamai išvalykite intymius organus, būtent nuo makšties iki išangės
- Naudokite laisvus ir medvilninius apatinius
- Stenkitės nebraižyti niežtinčios vietos, nes tai gali sustiprinti dirginimą ir sukelti infekciją
- Vykdykite saugų ir sveiką seksą, būtent naudodami prezervatyvus ir nekeisdami lytinių partnerių
Vulvovaginitas paprastai praeina po to, kai jį gydo gydytojas. Tačiau jei nepraeina arba kartojasi dažnai, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju tolesniam tyrimui.