Dėl imunodeficito sutrikimų sergančiojo organizmas negali kovoti su infekcijomis, kurios gali sukelti įvairias ligas. Šią būklę gali sukelti įvairūs dalykai, todėl jos gydymas turi būti pritaikytas prie pagrindinės priežasties.
Imunodeficitas – tai būklė, kai imuninė sistema susilpnėja arba tinkamai neveikia kovojant su infekcijomis, kurias sukelia bakterijos, virusai, grybeliai ar parazitai.
Šią būklę gali apibūdinti keli dalykai, pavyzdžiui, organizmo nesugebėjimas gaminti antikūnų prieš baltuosius kraujo kūnelius arba limfocitus, kurie normaliai funkcionuoja.
Imunodeficito priežastys ir simptomai
Apskritai, yra dviejų tipų imuninės sistemos sutrikimai, būtent pirminis imunodeficitas ir antrinis imunodeficitas. Pirminiam imunodeficitui būdingas imuninės sistemos sutrikimas, kuris patiriamas nuo gimimo.
Tuo tarpu antrinį imunodeficitą dažniausiai sukelia įvairios sveikatos problemos, tokios kaip:
- ŽIV/AIDS
- Autoimuninės ligos, pvz myasthenia gravis ir vilkligė
- Prasta mityba arba prasta mityba
- Vėžiai, tokie kaip leukemija ir limfoma
- Lėtinės sveikatos problemos, tokios kaip cukrinis diabetas, inkstų liga ir hepatitas
Be sveikatos problemų, antrinį imunodeficitą gali sukelti ir tam tikrų vaistų ar gydymo metodų, pavyzdžiui, chemoterapijos, šalutinis poveikis. Taip pat žinoma, kad senėjimo veiksnys turi įtakos mažėjančiai ištvermei.
Pagrindinis imunodeficito simptomas, kurį dažnai patiria sergantieji, yra pasikartojančios infekcijos ir jautrumas sunkioms ligoms. Pavyzdžiui, AIDS sergantys žmonės yra jautresni retoms vėžio formoms, tokioms kaip Kapoši sarkoma.
Dėl to sergantiesiems imunodeficitu reikia papildomos apsaugos, nes bet kokia lengva liga gali kelti pavojų jų gyvybei, jei nebus nedelsiant gydoma.
Tačiau ši sąlyga nereiškia, kad sergančiojo organizmas visiškai nepajėgia kovoti su infekcija. Tačiau organizmui reikia daugiau laiko susidoroti su infekcija.
Kaip diagnozuoti ir gydyti imunodeficitą
Jei pasikartojate infekcinėmis ligomis, ypač sunkiomis, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad būtų galima jas ištirti.
Gydytojas paprašys ligos istorijos apie infekciją, kurią patyrėte, ir atliks įvairius fizinius ir pagalbinius tyrimus, tokius kaip kraujo tyrimai, DNR tyrimai, rentgeno spinduliai ar MRT.
Imuniteto testą galima atlikti gydytojui paskiepijus, kad sužinotų, ar dėl vakcinos jūsų organizmas gamina antikūnus. Jei antikūnai nesusidaro, galima sakyti, kad turite imunodeficito sutrikimą. Be to, vakcinų, tokių kaip meningito vakcina, skyrimas taip pat vaidina svarbų vaidmenį užkertant kelią pacientams, kurių imunitetas susilpnėjęs, užsikrėsti įvairiomis ligomis.
Imunodeficito sutrikimų gydymas atliekamas atsižvelgiant į sunkumą ir bendrą paciento būklę. Pavyzdžiui, pacientams, sergantiems imunodeficitu dėl ŽIV/AIDS ir užsikrėtusiems, gydytojas paskirs vaistus nuo infekcijos ir antiretrovirusinių vaistų kaip ŽIV gydymą.
Kaulų čiulpų transplantacija gali būti atliekama imunodeficito žmonėms, kurių kaulų čiulpų dalys negali gaminti pakankamai imuninių ląstelių.
Imunodeficito sutrikimų, kuriuos sukelia genetiniai sutrikimai, paprastai sunku išvengti. Tačiau šio tipo imunodeficito simptomus vis tiek galima kontroliuoti ir palengvinti vaistais.
Tuo tarpu yra keletas būdų, kaip išvengti antrinių imunodeficito sutrikimų, pavyzdžiui, valgyti maistingą maistą, reguliariai mankštintis, pakankamai ilsėtis, valdyti stresą ir užsiimti sveiku seksu, nekeičiant partnerių nenaudojant prezervatyvų.
Jei dažnai kartojatės infekcijomis arba jaučiate ligos, kuri, kaip įtariama, įtakos turi imunodeficito sutrikimas, simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad būtų atliktas tinkamas tyrimas ir gydymas.
