Ar dažnai pamirštate padėti raktus ar piniginę? Jei taip, tai ženklas, kad esate užmaršus. Užmiršimas yra dažna sąlyga, kurią patiria visi. Tačiau jei užmaršumą patyrėte ilgą laiką arba tai nutinka dažnai, to vis tiek reikia saugotis.
Lengva užsimiršti ar užmaršumas dažniausiai atsiranda dėl amžiaus faktoriaus ir gana dažnai patiria vyresnio amžiaus žmones. Tačiau užmaršumą kartais gali patirti dar jauni žmonės.
Užmaršumas, nesvarbu, ar jauni suaugusieji, ar pagyvenę žmonės, vis tiek turėtų būti tikrinami gydytojo. Taip yra todėl, kad užmaršumas gali būti tam tikrų būklių, kuriomis galite sirgti, pvz., streso, depresijos ar skydliaukės sutrikimų, simptomas.
Įvairios priežastys, dėl kurių kažkas užmiršta
Be senėjimo, užmaršumą gali sukelti šie veiksniai ir sąlygos:
1. Miego trūkumas
Miego trūkumas yra vienas iš veiksnių, gana dažnai sukeliančių žmogaus užmaršumą. Priežastis yra ne tik miego trukmė, kurią reikia išsekti, bet ir miego kokybė.
Keletas tyrimų rodo, kad žmonės, kuriems dažnai trūksta miego arba patiria miego sutrikimų, dažniau užsimiršta ir jiems sunku susikaupti ar susikaupti ką nors darydami.
Be užmaršumo, miego trūkumas taip pat sukelia smegenų informacijos apdorojimo sutrikimus, turinčius įtakos elgesio pokyčiams nuotaikair sukelti nerimo priepuolius.
2. Netinkama mityba
Prasta mityba taip pat gali sukelti atminties praradimą. Kad smegenų veikla ir atmintis veiktų optimaliai, organizmui reikia daugybės maistinių medžiagų, tokių kaip baltymai, omega-3, taip pat vitaminai ir mineralai. Šios įvairios maistinės medžiagos padeda palaikyti nervų ląstelių ir raudonųjų kraujo kūnelių sveikatą.
3. Skydliaukės sutrikimai
Skydliaukės funkcijos sutrikimai, tokie kaip hipotirozė, gali sulėtėti maistinių medžiagų apykaitos ir energijos perdirbimo procesui palaikyti kūno ląstelių, įskaitant smegenų nervų ląsteles, funkciją.
Dėl to skydliaukės sutrikimų turintys žmonės gali užsimiršti. Norėdami nustatyti, ar sergate skydliaukės ligomis, ar ne, turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju.
4. Šalutinis vaistų poveikis
Vartojant tam tikrus vaistus gali pablogėti atmintis. Yra keletas vaistų, kurie, kaip žinoma, sukelia užmaršumą, įskaitant:
- Migdomieji
- Po operacijos dažniausiai naudojami opioidiniai skausmą malšinantys vaistai
- Antidepresantai vaistai
- Antihistamininiai vaistai (vaistai nuo alergijos)
- Raminamieji vaistai nerimo sutrikimams gydyti
5. Rūkymo įpročiai ir alkoholinių gėrimų vartojimas
Rūkymas gali sutrikdyti atmintį, nes sumažina deguonies, patenkančio į smegenis, kiekį. Keletas tyrimų parodė, kad aktyviems rūkantiems žmonėms sunkiau atsiminti dalykus nei nerūkantiems.
Per didelis alkoholinių gėrimų vartojimas taip pat gali sumažinti atmintį. Nuo šiol apribokite alkoholio vartojimą – vyrams – ne daugiau kaip 2 stiklinės (700 ml) per dieną, o moterims – 1 gėrimas (350 ml) per dieną. Jei galite, neturėtumėte gerti alkoholio.
6. Psichikos sutrikimai
Užmaršumas gali atsirasti ir dėl psichikos sutrikimų, tokių kaip stiprus stresas, nerimo sutrikimai ar depresija. Dėl kelių rūšių psichikos sutrikimų žmogui gali būti sunku susikaupti, taip pat gali sutrikti atmintis. Žinoma, tai gali turėti įtakos kasdienei veiklai ir rezultatams.
7. Galvos trauma
Galvos traumos taip pat gali paskatinti žmogų užsimiršti. Sužalojimas gali būti padarytas smūgiu arba smūgiu į galvą, pvz., autoįvykio, kritimo ar muštynių metu.
Atminties sutrikimas dėl nedidelio galvos traumos paprastai sukels tik laikiną atminties praradimą ir ši būklė gali pagerėti sveikstant.
Tačiau sunkūs galvos sužalojimai arba tie, dėl kurių nukentėjo apalpimas arba jis ištiko koma, gali sukelti sunkų atminties sutrikimą arba nuolatinį užmaršumą.
Be kai kurių pirmiau minėtų priežasčių, užmaršumas gali pasireikšti žmonėms, kurie anksčiau sirgo smegenų sutrikimais, pvz., insultu ir demencija.
Įvairūs kovos su užmaršumu būdai
Užmaršumo valdymas tikrai nėra vienodas visiems, nes jis turi būti pritaikytas prie priežasties. Todėl, jei turite ilgalaikį užmaršumą ir dažnai jį vargina, turėtumėte dėl to kreiptis į gydytoją.
Kad išsiaiškintų jūsų užmaršumo priežastį, gydytojas gali atlikti daugybę tyrimų, pradedant fizine apžiūra, psichinės būklės ištyrimu ir baigiant pagalbiniais tyrimais – kraujo tyrimais, šlapimo tyrimais ir radiologiniais tyrimais, tokiais kaip kompiuterinė tomografija ar smegenų MRT.
Nustačius užmaršumo priežastį, gydytojas gali paskirti tinkamą gydymą.
Jei lengvai pamiršite dėl vaistų, pvz., antidepresantų, poveikio, gydytojas gali pakeisti vartojamo antidepresanto dozę arba rūšį. Kitaip, jei priežastis yra hipotirozė. Tokiu atveju gydymas gali būti skiriamas skydliaukės hormonus pakeičiančių vaistų, tokių kaip: levotiroksinas.
Atsižvelgiant į daugybę galimų užmaršumo priežasčių, neturėtumėte atidėlioti apsilankymo pas gydytoją, jei jaučiate nuolatinį užmaršumą. Greitai ir tinkamai gydant, jūsų užmaršumas gali būti įveiktas ir galite grįžti prie įprastos veiklos.
