Užsikrėtus koronavirusu, organizmo reakcija yra suformuoti imuninę sistemą virusui išnaikinti. Jei imuninė sistema stipri, virusas mirs. Tačiau žmonėms, kurių imuninė sistema yra silpna, gali būti sunku kovoti su Koronos virusu, todėl gali atsirasti sunkių simptomų ir mirtinų komplikacijų.
Koronos virusas gali būti perduodamas tarp žmonių per COVID-19 sergančiųjų skreplių ar seilių papurškimą kosint ar čiaudint. Šie skreplių ir seilių purslai gali patekti į kito žmogaus kūną per akis, nosį ar burną.
Be to, Koronos virusas į žmogaus organizmą gali patekti ir per šiuo virusu užkrėstas rankas, kai liečiasi su COVID-19 paciento seilių purslais, jei asmuo prieš nusiplaunant rankas paliečia nosį ar burną.
Jei pajutote koronaviruso infekcijos simptomus ir jums reikia atlikti COVID-19 tyrimą, spustelėkite toliau pateiktą nuorodą, kad būtumėte nukreipti į artimiausią sveikatos įstaigą:
- Greitasis antikūnų tyrimas
- Antigeno tepinėlis (greito testo antigenas)
- PGR
Kas atsitinka, kai koronavirusas patenka į kūną?
Patekęs į organizmą, koronavirusas prilips prie kvėpavimo takų ir plaučių ląstelių sienelių, tada pateks į jas, kad ten daugintųsi.
Procesą nustatys imuninė sistema. Po to imuninė sistema arba imuninė sistema sureaguos siųsdama baltuosius kraujo kūnelius ir sudarydama antikūnus, kovojančius su virusu ir jį naikindama.
Kai pasireiškia organizmo atsparumo reakcija į koronavirusą, atsiras keletas simptomų, tokių kaip karščiavimas. Šie simptomai paprastai pasireiškia per 2–14 dienų po kontakto su koronavirusu.
Kai kuriems žmonėms, užsikrėtusiems koronavirusu, organizmo imuninės sistemos reakcija sėkmingai kovos su virusu, todėl simptomai išnyks ir žmogus pasveiks savaime.
Tačiau jei žmogaus imuninė sistema nėra pakankamai stipri, kad kovotų su koronavirusu arba per daug sureaguos, tas asmuo patirs sunkesnius COVID-19 simptomus, ty aukštą karščiavimą ir dusulį arba organų pažeidimus.
Tai didesnė rizika vyresnio amžiaus žmonėms arba žmonėms, kurie anksčiau sirgo gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, vėžys ir ŽIV.
Kai kurios koronavirusinės infekcijos komplikacijos
Kai kurie žmonės, užsikrėtę koronaviruso infekcija, nejaučia simptomų arba jaučia tik lengvus simptomus ir pasveiks patys. Tačiau yra ir pacientų, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai, kol atsiranda komplikacijų, tokių kaip:
Kvėpavimo sutrikimai
Komplikacijos, kurios dažniausiai atsiranda dėl koronaviruso infekcijos, yra kvėpavimo takų problemos, tokios kaip kvėpavimo nepakankamumas arba ARDS ir pneumonija. Ši būklė atsiranda, kai plaučių audinys užsidega ir prisipildo skysčių, taip trukdant kvėpuoti.
Patirdami šias komplikacijas, koronavirusine infekcija sergantiems pacientams gali trūkti deguonies. Dėl šios priežasties daugeliui COVID-19 pacientų reikia kvėpavimo pagalbos, pvz., įrengti ventiliatorių ir duoti deguonies.
Širdies problemos
Korona viruso infekcija gali apsunkinti širdies darbą, todėl ji pavojinga žmonėms, kurie anksčiau sirgo širdies ligomis, pavyzdžiui, širdies ligomis ir širdies nepakankamumu.
Keletas tyrimų taip pat parodė, kad rizika mirti nuo COVID-19 yra daug didesnė žmonėms, kurie sirgo širdies liga, nei anksčiau sveikiems žmonėms.
Inkstų ir kepenų sutrikimai
Keletas pranešimų, susijusių su koronaviruso infekcija, nurodė, kad kai kuriems pacientams, kuriems yra sunkių simptomų, gali pasireikšti kepenų nepakankamumas ir sutrikti inkstų funkcija.
Iki šiol šių komplikacijų priežastis nežinoma. Tačiau manoma, kad viena iš priežasčių yra imuninė organizmo reakcija į koronavirusą.
Be kai kurių aukščiau išvardytų komplikacijų, pacientams, sergantiems koronaviruso infekcija, taip pat gresia sepsis. Ši būklė labiau tikėtina tiems COVID-19 pacientams, kurie yra nusilpę ir ilgą laiką buvo hospitalizuoti.
Stipri imuninė sistema sugeba gerai kovoti su Koronos virusu, kad pasireiškę COVID-19 simptomai būtų lengvi ir ši liga galėtų užgyti savaime. Kita vertus, jei imuninė sistema nepajėgi kovoti su koronavirusu, gali pasireikšti sunkūs COVID-19 simptomai ir kyla komplikacijų rizika.
Todėl ne tik imtis prevencinių priemonių, kad neužsikrėstumėte koronavirusu, bet ir stiprinti imuninę sistemą sveika mityba bei sveika gyvensena.
Jei karščiuojate kartu su kosuliu ar dusuliu, ypač jei per pastarąsias 14 dienų buvote COVID-19 endeminėje zonoje arba turėjote kontaktą su asmeniu, kuriam nustatytas koronavirusas, atlikite saviizoliaciją ir kontaktas karštoji linija COVID-19, 119, tel. 9 dėl tolimesnių nurodymų.
Norėdami sužinoti, kokia yra tikimybė, kad esate užsikrėtę šiuo virusu, naudokite „Alodokter“ nemokamai teikiamą Corona Virus Infection Risk Check funkciją. Jei turite klausimų dėl COVID-19 ar kitų sveikatos problemų, galite pokalbis tiesiogiai su gydytoju per Alodokter programą.
Jei jums reikalinga gydytojo konsultacija ar tiesioginė apžiūra, neturėtumėte vykti tiesiai į ligoninę, nes tai padidins riziką užsikrėsti koronavirusu. Iš anksto užsiregistruokite pas gydytoją ligoninėje naudodami „Alodokter“ programą, kad būtumėte nukreipti pas artimiausią gydytoją, galintį jums padėti.
