Naujagimio gaivinimas paprastai atliekamas, kai netrukus po gimimo kūdikiui sunku kvėpuoti. Šią būklę kūdikiai gali patirti dėl įvairių dalykų – nuo tam tikrų sąlygų kančios iki sunkumų prisitaikant prie aplinkos už gimdos ribų.
Širdies ir plaučių gaivinimas yra vienas iš svarbiausių medicininio gydymo metodų kritinėse situacijose, tokiose kaip širdies sustojimas, kvėpavimo nepakankamumas ir koma. Šiuo veiksmu siekiama užtikrinti, kad organizme būtų palaikoma kraujotaka ir pakankamas deguonies poreikis.
Gaivinti gali visi, kuriems to reikia, įskaitant naujagimius. Gimę kūdikiai patenka į pereinamąjį laikotarpį, kad galėtų kvėpuoti patys. Tačiau yra keletas sąlygų, dėl kurių kūdikiui sunku kvėpuoti ir jį reikia gaivinti.
Kada reikalingas naujagimio gaivinimas?
Naujagimius paprastai kelis kartus apžiūrės gydytojas. Naujagimio apžiūra apima fizinį patikrinimą ir APGAR tyrimą. Apžiūros metu siekiama nustatyti, ar kūdikio būklė sveika ir tinkama.
Jei atrodote nereaguojantis, suglebęs, nereaguojantis, dusulys ar net nekvėpuojate, jūsų naujagimiui paprastai reikės gaivinimo. Be to, yra keletas kitų veiksnių, dėl kurių naujagimiui gali prireikti gaivinimo, įskaitant:
- Kūdikiai, kurių būklę paveikė nėštumo sutrikimai, pvz., įsipainiojusios virkštelės ir placentos atsiskyrimas
- Kūdikiai, gimę neišnešioti, t. y. gimę iki 37 nėštumo savaitės
- Kūdikio gimimo bridžai
- Dvyniai
- Kūdikiai, gimę su kvėpavimo sutrikimais, pavyzdžiui, dėl mekonio aspiracijos
Naujagimių gaivinimo žingsniai
Gimus naujagimiui gydytojai ir slaugytojos ar akušerės išdžiovins ir apvynios kūdikio kūną, palaikys šiltą jo kūno temperatūrą. Po to gydytojas stebės ir stebės kūdikio būklę. Jei reikia, gydytojas gali suteikti kūdikiui deguonies.
Stebėjimo metu gydytojas tikrins kūdikio kvėpavimą, judėjimą, sąmonės lygį, odos spalvos pokyčius. Jei iš stebėjimo rezultatų bus nustatyta, kad kūdikio būklė reikalauja gaivinimo, pavyzdžiui, jei kūdikio APGAR reikšmė yra maža, bus imamasi šių veiksmų:
- Stimuliavimas arba stimuliavimas, siekiant paskatinti kūdikį kvėpuoti savarankiškai
- Kūdikiui daryti dirbtinį kvėpavimą per nosį ir burną
- Nuolatinis kūdikio krūtinės suspaudimas arba spaudimas, siekiant stimuliuoti širdį ir pagerinti kūdikio kraujotaką
- Jei reikia, duoti vaistų, padedančių atkurti kūdikio būklę
Jei naujagimis, nepaisant gaivinimo, vis tiek negali spontaniškai kvėpuoti, gydytojas intubuos kūdikį, kad galėtų iškvėpti. Po to kūdikį reikia gydyti NICU, ypač jei po gaivinimo jo būklė silpna ir nestabili.
Gydytojai taip pat gali atlikti skysčio ar mekonio išsiurbimą iš kūdikio burnos, ypač kūdikiams, kuriems įtariamas sunkus kvėpavimas arba sustojęs kvėpavimas dėl užspringimo ar mekonio asfiksijos.
Naujagimių gaivinimas yra svarbus veiksmas, kurio imasi pediatrai ar bendrosios praktikos gydytojai, norėdami padėti naujagimiams, kuriems sunku kvėpuoti. Jei vis dar turite klausimų apie naujagimio gaivinimą, galite pasikonsultuoti su gydytoju dėl išsamesnio paaiškinimo.
