Baltieji kraujo kūneliai yra ląstelės, kurios apsaugo organizmą nuo įvairių infekcijų. Baltųjų kraujo kūnelių trūkumas arba leukopenija padarys organizmą jautrų infekcijai. Be to, gali atsirasti ir kitų poveikių, priklausomai nuo baltųjų kraujo kūnelių, kurių skaičius sumažėjęs, tipo.
Paprastai suaugusiųjų baltųjų kraujo kūnelių skaičius yra apie 3500-11000 ląstelių viename mikrolitre kraujo. Sakoma, kad žmogus serga leukopenija, jei baltųjų kraujo kūnelių skaičius yra mažesnis nei 3500 ląstelių viename mikrolitre kraujo.
Yra įvairių dalykų, dėl kurių žmogus gali patirti baltųjų kraujo kūnelių trūkumą, įskaitant:
- Kraujo ląstelių ir kaulų čiulpų sutrikimai, pvz., aplazinė anemija.
- Paveldimas sutrikimas, dėl kurio kaulų čiulpai negamina baltųjų kraujo kūnelių, kaip ir esant įgimtai neutropenijai.
- Vėžys ir vėžio gydymo būdai, tokie kaip chemoterapija ir radioterapija.
- Virusinės ar bakterinės infekcijos, tokios kaip ŽIV/AIDS ir tuberkuliozė.
- Tam tikrų vaistų, tokių kaip antivirusiniai vaistai, antibiotikai ir steroidai, vartojimas.
- Autoimuninės ligos, pvz reumatoidinis artritas ir vilkligė.
- Prasta mityba, pvz., vitamino B12 trūkumas, folio rūgšties ir cinko.
Baltųjų kraujo kūnelių trūkumas pagal tipą
Yra keletas baltųjų kraujo kūnelių tipų. Štai kodėl baltųjų kraujo kūnelių trūkumo poveikis gali būti skirtingas, priklausomai nuo baltųjų kraujo kūnelių, kurių skaičius sumažėjęs, tipo. Štai paaiškinimas:
Neutrofilų trūkumas arba neutropenija
Neutrofilai yra gausiausia baltųjų kraujo kūnelių rūšis organizme, jie sudaro 55–70% viso baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus.
Neutrofilų trūkumas (neutropenija) gali atsirasti staiga arba lėtai. Neutropenija neturi būdingų simptomų ir paprastai nustatoma tik atlikus kraujo tyrimą.
Bazofilų trūkumas
Normalus bazofilų skaičius sudaro apie 0,5–1% baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus. Bazofilų trūkumas gali sukelti sunkių alerginių reakcijų ir sunkiai išgydomas infekcines ligas.
Limfocitų trūkumas
Limfocitai taip pat yra baltųjų kraujo kūnelių rūšis. Paprastai limfocitų skaičius sudaro apie 20-40% viso baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus. Dalis kaulų čiulpų gaminamų limfocitų pateks į kraujotaką, o dalis pateks į limfinę sistemą.
Limfocitų trūkumas taip pat žinomas kaip limfocitopenija. Mažiau sunkus limfocitų trūkumas dažniausiai sukelia tik nekenksmingus gripo simptomus. Tačiau kai kuriems žmonėms limfocitų trūkumas gali padidinti kitų infekcijų atsiradimo riziką.
Baltųjų kraujo kūnelių trūkumo gydymas
Leukopenija arba baltųjų kraujo kūnelių trūkumas dažnai nesukelia akivaizdžių simptomų ir yra žinomas tik atlikus pilną kraujo tyrimą. Todėl pasitarkite su gydytoju, jei turite kokių nors iš aukščiau išvardytų rizikos veiksnių arba lengviau susergate.
Jei leukopenija nustatoma anksti, ją galima gydyti iš karto, kol ji nesukelia sunkesnio sutrikimo. Leukopenijos gydymas bus pritaikytas prie sąlygų ir priežasčių.
Pavyzdžiui, jei leukopeniją sukelia bakterinė infekcija, gydytojas gali skirti antibiotikų infekcijai gydyti. Jei priežastis yra tam tikrų vaistų ar gydymo būdų vartojimas, gydytojas gali apsvarstyti galimybę pakeisti vaisto rūšį arba sumažinti vaisto dozę.
