Vaikai, kurie dažnai serga, gali būti sutrikdyti dėl optimalaus augimo ir vystymosi proceso. Štai kodėl svarbu atkreipti dėmesį į vaiko imunitetą, kuris gali padėti išlaikyti puikią jo sveikatos būklę.
Imuninė sistema, dar žinoma kaip imuninė sistema, yra organizmo apsauga nuo kenksmingų organizmų ir mikrobų. Imuninė sistema yra daugelio kūno ląstelių, audinių, baltymų ir organų bendradarbiavimo rezultatas.
Sutrikusi imuninės sistemos veikla gali sukelti keturias ypatingas sąlygas, kurios trukdo vaikų sveikatai, būtent:
- Alerginė reakcija – tai per didelė imuninės sistemos reakcija į veiksnius/junginius, kurie laikomi svetimais ir kenksmingais. Alerginės reakcijos dėl imuninės sistemos sutrikimų gali sukelti astmą, egzemą ir alergiją įvairiems alergenams, tokiems kaip vaistai, maistas ir aplinka.
- Autoimuniniai sutrikimai. Būklė, kai imuninė sistema atakuoja sveikus organus ir audinius, nes jie laikomi svetimkūniais. Ši būklė pasireiškia vaikams sergant vilklige, sklerodermija ir artritu.
- Imunodeficito sutrikimai. Būklė, kai trūksta dalies imuninės sistemos arba jos neveikia, taip pat žinoma kaip imunodeficitas. Imunodeficito sukeltų ligų pavyzdžiai yra IgA trūkumas, būtent imunoglobulino A, kuris yra antikūnų medžiaga seilėse ir kituose kūno skysčiuose, trūkumas ir Chediak-Higashi sindromas, kuris yra neutrofilų tipo baltųjų kraujo kūnelių nesugebėjimas atlikti savo pareigų. gemalų valgytojai.
- Imuninės sistemos vėžys. Dviejų tipų vėžys, susijęs su imunine sistema, yra baltųjų kraujo kūnelių vėžys arba leukemija, kuri dažnai pasireiškia vaikams, ir limfoma, kuri yra vėžys, atsirandantis limfinėje sistemoje.
Formavimo procesas
Imuninė sistema susiformuoja ankstyvame gyvenime, būtent gimdoje. Ši imuninė sistema ir toliau vystysis su amžiumi. Štai kodėl atrodo, kad kūdikiai ir vaikai užsikrečia ar suserga dažniau nei paaugliai ar suaugusieji. Priežastis ta, kad kūdikių ir vaikų imuninė sistema vis dar mokosi atpažinti ir apsaugoti organizmą nuo patekusių mikrobų. Tuo tarpu paauglių ir suaugusiųjų organizmo imuninė sistema iš karto atpažįsta mikrobų tipą ir iškart jį puola, kai tik gemalas patenka į organizmą.
Naujagimiai gauna imuninės sistemos palaikymą per pirmąjį ištekėjusį pieną (ASI), vadinamą priešpieniu. Priešpienyje yra imunoglobulino A (IgA), kuris gali apsaugoti kūdikio organizmą nuo mikrobų. Kaip, suformuojant apsauginį tinklą žarnyne, nosyje ir gerklėje.
Žindymo metu kūdikiai iš motinos organizmo gauna antikūnų ir kitų mikrobus saugančių faktorių. Šie du dalykai sustiprins imuninę sistemą. Tai padės kovoti su infekcijomis ir ligomis, tokiomis kaip viduriavimas, ausų ir kvėpavimo takų infekcijos bei meningitas. Žindantys kūdikiai taip pat yra apsaugoti nuo astmos, nutukimo, alergijos, diabeto ir staigios kūdikių mirties sindromo ar staigios kūdikių mirties sindromas (SIDS).
Apsauga nuo motinos pieno tęsiasi net ilgai po maitinimo krūtimi laikotarpio pabaigos. Tyrimai rodo, kad krūtimi maitinami kūdikiai turi mažesnę vėžio riziką, nes įtariama, kad kūdikius palaiko gera imuninė sistema. Be to, motinos pienas taip pat gali užkirsti kelią ligoms, kurios bus įgytos ateityje, pvz., 1 ir 2 tipo diabeto, didelio cholesterolio kiekio, žarnyno uždegimo ir net aukšto kraujospūdžio, kuris gali užkrėsti ką nors paauglystėje.
Apskritai susilpnėjusi imuninė sistema gali sutrikdyti vaiko augimo procesą, o tai gali lydėti plaučių ligos. Sutrikusi imuninė funkcija taip pat gali sukelti alergijas (įskaitant astmą ir odos egzemą) arba jautrumą dulkėms, oro sąlygoms, tam tikriems maisto produktams ir vaistams.
Vaikams, užsikrėtusiems ŽIV (virusine liga, susilpninančia organizmo imuninę sistemą), tai paprastai lydi nesugebėjimas augti ir vystytis. Sunkios netinkamos mitybos požymiai, svorio neaugimas nepaisant valgymo, kalbos vėlavimas arba kai vaikai pasiekia mokyklinį amžių, jiems gali būti sunku susikaupti ir atsiminti. ŽIV virusas atakuoja ne tik organizmo imuninę sistemą, bet ir centrinę nervų sistemą, būtent smegenis.
Pagalbinių maistinių medžiagų suvartojimas
Imuninė sistema priklauso nuo to, kas patenka į skrandį, todėl svarbu išlaikyti maistinių medžiagų, kurios gali palaikyti imuninę sistemą, suvartojimą. Tyrimai rodo, kad netinkamos mitybos sąlygos gali būti labiau jautrios infekcijai.
Yra keletas maistinių medžiagų, kurios laikomos svarbiomis imuninei sistemai. Pavyzdžiui, vitaminas A padės išvengti infekcijos ir palaikyti gleivinės audinius. Be to, atlikus tyrimus su pelėmis yra įrodymų, kad vitaminai B2 ir B6 yra naudingi didinant atsparumą bakterinėms infekcijoms ir užkertant kelią imuninės sistemos atsako sumažėjimui.
Vitamino C vaidmuo vis dar tiriamas, tačiau manoma, kad jis gali palaikyti kitas maistines medžiagas, kad pagerintų imuninę sistemą. Tuo tarpu žinoma, kad vitaminas D veikia kaip antimikrobinė priemonė sergant tuberkulioze.
Imuninei sistemai ne mažiau svarbūs du mineralai – cinkas ir selenas. Tyrimai rodo, kad cinkas yra tiesiogiai susijęs su imuninės sistemos ląstelių funkcija. Tuo tarpu seleno trūkumas siejamas su šlapimo pūslės, krūties, gaubtinės žarnos, plaučių ir prostatos vėžio rizika.
Duokite savo vaikui įvairių vaisių ir daržovių, riešutų ir liesos mėsos, kad palaikytumėte imuninę sistemą. Jogurtas, kuriame gausu naudingų bakterijų, vadinamų probiotikais, taip pat gali padėti organizmui kovoti su tokiomis ligomis kaip peršalimas, ausų uždegimas ir gerklės uždegimas. Karvės pienas taip pat labai naudingas vaikų imuninei sistemai, nes jame yra ne tik kalcio, bet ir baltymų, vitamino A, kelių rūšių B grupės vitaminų.
Duokite motinos pieno anksti vaikui, kad apsaugotumėte kūdikį nuo mikrobų ir įvairių infekcijų. Nepamirškite aprūpinti subalansuotą mitybą, kad patobulintumėte vaiko imuninę sistemą optimaliam augimui ir vystymuisi.
