Pseudobulbarinis poveikis arba liga pseudobulbarinis poveikis (PBA) yra liga, dėl kurios sergantys žmonės staigiai juokiasi arba verkia, be jokios priežasties. Skirtingai nuo paprastų žmonių, PBA sergantys žmonės dažnai juokiasi ar verkia situacijose, kurios nėra juokingos ar liūdnos.
Pseudobulbarinis afektas filme vaizduojamas per Arthuro Flecko arba Jokerio figūrą. Džokeris apibūdinamas kaip žmogus, kuris daug juokiasi be jokios priežasties, net ir situacijose, kurios nėra juokingos. Kitaip tariant, žmogaus, sergančio PBA, nuotaika gali prieštarauti jo rodomai išraiškai.
Pseudobulbarinio afekto (PBA) simptomai
Pseudobulbarinio afekto simptomai yra per didelis juokas ar verkimas, kuris gali atsirasti staiga be jokio paleidimo.
Pseudobulbarinį afektą turinčių žmonių ašaros ir juokas skiriasi nuo kitų psichikos sutrikimų, tokių kaip depresija ar bipolinis sutrikimas, būtent:
- Nekontroliuojamai ir besaikiai juoktis ir verkti, priešingai nei juokiasi ir verkia paprasti žmonės.
- Juokui ir verksmui nuotaika neturi įtakos, todėl žmonės, sergantys PBA, gali verkti ar juoktis net tada, kai nesijaučia liūdni ar juokingi, ir situacijose, kurios paprastų žmonių nuomone nėra liūdnos ar juokingos.
Be perdėto juoko ir verkimo, PBA sergantys žmonės dažnai jaučiasi nusivylę ir pikti. Nusivylimas ir pyktis gali būti sprogūs, bet trukti tik kelias minutes.
Dėl valgymo ir miego įpročių, sergantieji PBA nejaučia sutrikimų. Pacientai, sergantys PBA, taip pat nepatiria svorio mažėjimo, kurį gali patirti žmonės, turintys kitų psichikos sutrikimų.
Pseudobulbarinio afekto (PBA) priežastys
Tiksliai nežinoma, kas sukelia pseudobulbarinį poveikį. Tačiau įtariama, kad PBA sukelia smegenų dalies, kuri kontroliuoja emocijas, pažeidimai, taip pat smegenų cheminių medžiagų pokyčiai. Taip yra todėl, kad PBA dažniausiai pasireiškia žmonėms, turintiems šiuos neurologinius sutrikimus:
- Galvos trauma
- insultas
- Epilepsija
- Parkinsono liga
- Alzheimerio liga
- Smegenų auglys
- Išsėtinė sklerozė
- Amiotrofinė šoninė sklerozė (ALS)
DiagnozėPseudobulbarinis afektas (PBA)
Siekdamas nustatyti, ar pacientas turi pseudobulbarinį poveikį, gydytojas pirmiausia paklaus apie paciento simptomus, tada atliks fizinę apžiūrą.
Atsižvelgiant į tai, kad PBA simptomai gali būti panašūs į kitų psichikos sutrikimų simptomus, svarbu, kad pacientai išsamiai paaiškintų, kokius simptomus jie patiria, įskaitant tai, kada ir kiek laiko jie trunka.
Norėdamas ieškoti kitų neurologinių ligų, kurios lydi šią būklę, gydytojas atliks keletą patvirtinančių tyrimų. Pavyzdžiui, MRT arba kompiuterinė tomografija, siekiant nustatyti galimą smegenų sužalojimą ir insultą, arba elektroencefalografijos (EEG) skenavimas, siekiant išsiaiškinti, ar neserga epilepsija.
GydymasPseudobulbarinis afektas (PBA)
Gydant pseudobulbarinį afektą, siekiama sumažinti simptomų sunkumą ir sumažinti emocinių protrūkių dažnį. Daugybė gydymo metodų yra vaistai, įskaitant antidepresantus, dekstrometorfaną, arba chinidinas.
Siekdami padėti pacientams savarankiškai atlikti kasdienę veiklą, gydytojai taip pat pasiūlys ergoterapiją.
KomplikacijosPseudobulbarinis afektas (PBA)
Pseudobulbarinio afekto simptomai gali sukelti nerimą, gėdą ir net prislėgtą. Tiesą sakant, sergantieji PBA dėl savo ligos gali izoliuotis, kad būtų sutrikdyta jų kasdienė veikla.
Pseudobulbarinio afekto (PBA) prevencija
Pseudobulbarinio poveikio sunku išvengti. Žmonėms, kenčiantiems nuo šios ligos, galima išvengti verkimo ir juoko epizodų be jokios aiškios priežasties. Šiuos epizodus galima kontroliuoti vartojant gydytojo paskirtus vaistus ir gydant. Tokiu būdu pacientai, sergantys PBA, gali prisitaikyti prie savo būklės ir toliau normaliai atlikti savo kasdienę veiklą.
