Otosklerozė yra būklė, kai vidurinėje ausyje yra nenormalus kaulų augimas. Otoskleroze dažniausiai serga 15–30 metų moterys. Ši būklė gali sukelti klausos praradimą, nuo lengvo iki sunkaus.
Vidurinė ausis yra sritis už ausies būgnelio. Šiame skyriuje yra maži kaulai, vadinami malleus, incus, ir juostos. Kai garso bangos vibruoja ausies būgnelį, šie kaulai taip pat vibruos ir perduoda garsą į vidinę ausį, kad garsas būtų girdimas.
Jei sergate otoskleroze, atsiranda nenormalus kaulų augimas, dėl kurio šie kaulai netinkamai vibruoja. Dėl to garso bangos negali pasiekti vidinės ausies, todėl prarandama klausa.
Otosklerozės simptomai
Toliau pateikiami kai kurie otosklerozės simptomai, kurie gali pasireikšti:
- Klausos praradimas, kuris laikui bėgant blogėja
- Sunku girdėti žemus balsus ir šnabždesius
- Būkite linkę kalbėti žemu balsu, nes jūsų paties balsas yra garsus
- Lengviau girdėti, kai aplinkinė atmosfera triukšminga
- Dažnas spengimas ausyse (spengimas ausyse)
- Apsvaigęs
Otosklerozės priežastys
Iki šiol otosklerozės priežastis nėra tiksliai žinoma. Tačiau yra keletas rizikos veiksnių, galinčių padidinti otosklerozės išsivystymo tikimybę, įskaitant:
1. Paveldimi veiksniai
Paveldimi veiksniai yra viena dažniausių otosklerozės priežasčių. Ši būklė gali atsirasti dėl genetinių sutrikimų, paveldėtų iš tėvų.
2. Lytis
Tiesą sakant, tiek vyrai, tiek moterys gali susirgti otoskleroze. Tačiau moterys turi didesnę riziką susirgti šia liga, ypač nėštumo metu. Nėštumas iš tikrųjų nėra otosklerozės priežastis, tačiau nėščios moterys, patyrusios šią būklę, dažniausiai patiria sunkesnių simptomų.
3. Tam tikros sveikatos problemos
Tam tikros sveikatos problemos taip pat gali padidinti riziką susirgti otoskleroze. Yra žinoma, kad tymų infekcija ir imuninės sistemos sutrikimai padidina otosklerozės išsivystymo riziką.
Otosklerozės gydymas
Jei jaučiate pirmiau nurodytus otosklerozės simptomus, ypač klausos sutrikimus, nedelsdami susitarkite su ENT gydytoju. Gydytojas apžiūrės jūsų ausį, patikrins jūsų klausos gebėjimus ir peržiūrės jūsų bei jūsų šeimos ligos istoriją.
Jei reikia, gydytojas taip pat gali rekomenduoti atlikti keletą vaizdo tyrimų, pvz., Rentgeno spindulių ar kompiuterinės tomografijos nuskaitymą, kad geriau matytumėte ausies vidų.
Jei sergate lengva otoskleroze, gydytojas gali prašyti tik reguliarių konsultacijų pagal planą. Tikslas yra, kad jūsų gydytojas stebėtų jūsų otosklerozę ir reguliariai tikrintų jūsų klausą. Jei manoma, kad būtina, bus paskirti klausos aparatai.
Otosklerozės, sukeliančios sunkų klausos praradimą, atvejais gydytojas gali rekomenduoti atlikti stapedektomijos operaciją.
Operacijos tikslas – pašalinti kaulinį kaulą, o vėliau jį pakeisti dirbtiniu kauliuku. Tai leidžia garso bangoms grįžti į vidinę ausį, kad galėtumėte geriau girdėti.
Nors otosklerozė pažeidžia tik labai mažus kaulus, kai kuriems žmonėms ji gali sukelti labai varginančius simptomus. Todėl šią būklę turėtų gydyti gydytojas.
Otosklerozės simptomai paprastai būna panašūs į kitų klausos praradimo simptomus. Jei vis dar turite klausimų apie otosklerozę arba manote, kad turite klausos praradimą, nedvejodami kreipkitės į gydytoją, kad gautumėte tinkamą gydymą.
