Nors dirvožemio taršos problema visuomenei nėra plačiai žinoma, apie tokią taršą vis tiek svarbu žinoti. Tiesą sakant, ne tik vandens ir oro tarša, dirvožemio tarša taip pat gali turėti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.
Dirvožemio tarša – tai tarša, atsirandanti dėl dirvos užteršimo cheminėmis medžiagomis, mikroorganizmais, sunkiaisiais metalais ar pramoninėmis atliekomis. Ši tarša gali atsirasti tiek miestuose, tiek plantacijose ar žemės ūkio paskirties vietovėse.
Netinkamai tvarkomas dirvožemio užterštumas gali pakenkti aplinkai ir sukelti įvairių sveikatos problemų.
Įvairios dirvožemio taršos priežastys
Dirvožemio tarša gali kilti iš įvairių šaltinių – tiek natūralių, tiek žmogaus sukeltų, pavyzdžiui, dėl šiukšlių ar gamyklų atliekų. Štai keletas iš jų:
- Sunkieji metalai, tokie kaip arsenas, kadmis, gyvsidabris ir švinas
- Alyvos ir degalų šalinimas
- Cheminės medžiagos kenkėjams naikinti, pvz., pesticidai, herbicidai ir sintetinės trąšos
- Kasybos, įskaitant aukso gavybą naudojant gyvsidabrį, atliekos arba likučiai
Sveikatos problemos dėl dirvožemio taršos
Dirvožemio tarša, ypač besitęsianti daugelį metų, gali pakenkti ekosistemoms ir gamtinei aplinkai. Dar blogiau, kad ši tarša taip pat gali sukelti įvairių žmonių sveikatos problemų. Tarp jų:
1. Inkstų sutrikimai
Dėl dirvožemio taršos įvairių toksinių medžiagų, tokių kaip gyvsidabris ir sunkieji metalai, žmogui gali kilti didesnė inkstų pažeidimo ir veiklos sutrikimų rizika. Net šios toksiškos medžiagos gali sukelti lėtinį inkstų nepakankamumą ir inkstų vėžį.
Gyvsidabris ne tik užteršdamas dirvožemį, bet ir gana dažnai teršia orą ir vandenis, įskaitant upių ir jūros vandenį.
2. Vėžys
Be apsinuodijimo, ilgalaikis metalo arseno, gyvsidabrio ir kitų toksiškų medžiagų iš užteršto dirvožemio poveikis taip pat gali sukelti vėžio, pvz., odos vėžio, krūties vėžio, gaubtinės žarnos vėžio ir kasos vėžio, riziką.
Taip yra todėl, kad dirvožemį teršiančios medžiagos paprastai yra toksiškos ir turi kancerogeninį poveikį, todėl gali pažeisti kūno ląsteles ir paskatinti vėžinių ląstelių susidarymą.
3. Problemos su reprodukciniais organais
Kita sveikatos problema dėl taršos, įskaitant dirvožemio taršą, yra moterų ir vyrų reprodukcinės sistemos sutrikimai.
Įvairūs tyrimai parodė, kad dėl toksinių medžiagų ir taršos gali pasidaryti nereguliarus menstruacijų ciklas, pablogėti spermos kokybė, pablogėti vaisingumas, padidėti persileidimo, endometriozės, kiaušidžių ar sėklidžių vėžio rizika.
4. Kvėpavimo sutrikimai
Kvėpavimo organų sveikatai įtakos gali turėti ir gamtos gaunama tarša, pvz., nafta arba gamyklos atliekos, pavyzdžiui, gyvsidabris, asbestas, arsenas ir sunkieji metalai.
Įvairūs tyrimai rodo, kad dirvožemyje esančių teršiančių medžiagų gali būti ir ore bei vandenyje. Laikui bėgant šių teršiančių medžiagų poveikis gali sukelti kvėpavimo sutrikimus ir ligas, tokias kaip LOPL, astma ir plaučių vėžys.
5. Nervų ir hormonų sutrikimai
Dirvožemio tarša taip pat gali užteršti augalus, kuriuos valgome, pavyzdžiui, vaisius ir daržoves. Valgant maistą, kuris yra veikiamas nuodingų trąšų, pesticidų ar herbicidų medžiagų, šie toksinai gali patekti į organizmą.
Ilgainiui tai gali sukelti organų pažeidimus, pvz., nervų sutrikimus. Dirvožemio taršos toksiškų medžiagų poveikis taip pat gali sukelti hormoninius sutrikimus, tokius kaip hormonai estrogenas ir progesteronas.
6. Įgimtos vaisiaus anomalijos ar defektai
Sunkiųjų metalų, tokių kaip gyvsidabris, arsenas, kadmis ir švinas, poveikis gali sukelti vaisiaus anomalijų arba defektų. Dažniausiai tai atsitinka, kai nėščiosioms nuo taršos patenka toksinių medžiagų, tada šie toksinai nunešami į placentą ir patenka į vaisiaus organizmą.
Įvairūs anomalijos ar ligos, kurios gali atsirasti vaisiui dėl taršos, yra smegenų ir nervų sistemos pažeidimai, inkstų sutrikimai, įgimta širdies liga ir genetiniai sutrikimai.
Be to, toksinių medžiagų poveikis vaisiui taip pat gali sukelti didelę riziką gimti neišnešiotas, gimti mažo svorio arba mirti įsčiose.
Patarimai, kaip sumažinti dirvožemio taršos riziką ir pavojų
Kad išvengtumėte įvairių aukščiau išvardytų sveikatos problemų, galite taikyti šiuos patarimus, kad išvengtumėte dirvožemio taršos:
- Įpraskite plauti rankas prieš ir po valgio, liesdami nešvarius daiktus ir liesdami žemę.
- Visada avėkite batus ar avalynę išeidami ir nusiaukite juos prieš įeidami į namus.
- Padėkite kilimėlį priešais namo duris, kad į vidų nepatektų dirvožemio.
- Palaikykite švarą namuose kasdien valydami grindis, o langus ir baldus nušluostydami drėgna šluoste
- Jei turite naminių gyvūnėlių, stenkitės juos dažnai nuplauti ir laikykite švarius, kad ant jų nepriliptų nešvarumų.
- Jei nerimaujate, kad jūsų maistui kyla didelė dirvožemio taršos rizika, galite rinktis ekologiškas daržoves ir vaisius, kuriuose paprastai naudojamos natūralios trąšos ir nenaudojami pesticidai.
Svarbu atsiminti, kad siekiant sumažinti dirvožemio taršos riziką, taip pat patariama palaikyti gerą supančios aplinkos švarą, pavyzdžiui, šiukšles mesti į vietą, o ne pilti į žemę.
Jei gyvenate vietovėje, kuri yra netoli dirvožemio taršos šaltinio, arba manote, kad turite sveikatos problemų, kurias gali sukelti dirvožemio tarša, nedvejodami kreipkitės į gydytoją.
