Ką suprasti ankstyvosios vaikystės psichologijoje

Kiekvienam tėvui svarbu suprasti ankstyvos vaikystės psichologiją. Tai būtina, kad bendras vaikų vystymasis būtų maksimalus tiek charakterio, tiek intelekto, tiek emocijų atžvilgiu.

Ankstyvoji vaikystė – tai vaikų augimo ir vystymosi laikotarpis per pirmąsias 1000 gyvenimo dienų, kol jiems sukanka 5–7 metai. Šiuo metu vaikai sparčiai vystosi – nuo ​​fizinio, pažinimo iki emocinio.

Vaiko raidos pažinimas ir jo įtaka vaiko psichologijai

Yra trys ankstyvosios vaikystės raidos aspektai, turintys įtakos vaiko psichologijai, būtent:

1. Fizinis augimas

Fizinių gebėjimų augimui ir vystymuisi ankstyvoje vaikystėje didelę įtaką daro paveldimumas ir aplinkos veiksniai. Šiuo metu svarbu sukurti aplinką, kuri skatina augimą, leidžiant vaikams tyrinėti ir išbandyti naujus dalykus.

Šiuo metu tėvai taip pat turi atpažinti vaiko gebėjimų augimo ir vystymosi stadiją, pavyzdžiui, kokio amžiaus vaikai turėtų mokėti kalbėti, sėdėti, stovėti, ropoti ir vaikščioti.

2. Kognityvinis augimas

Vaiko pažinimo raida pradėta atpažinti, kai jis geba išmokti ir suprasti daikto garsus, spalvas, formas, kasdieniniame gyvenime vartojamą kalbą.

Šiuo metu taip pat toliau vystysis vaiko vaizduotė ir atmintis. Vaikams senstant ir vystantis smegenims, vaikai taip pat įgyja įgūdžių atsiminti, atpažinti aplinkinių žmonių balsus, rodyti emocijas ir mąstyti.

3. Socialinis, kultūrinis ir emocinis augimas

Socialinis, kultūrinis ir emocinis vystymasis yra trys tarpusavyje susijusios pusės. Šis ugdymas dažniausiai apima vertybių, įpročių, gyvenimo būdo ir įgūdžių, turinčių įtakos vaiko charakteriui per visą jo gyvenimą, įgijimą.

Socialinis ir kultūrinis vystymasis taip pat turi įtakos vaikų santykiams su kitais žmonėmis, įskaitant tėvus, šeimos narius, bendraamžius ir supančią bendruomenę. Šiam aspektui didelės įtakos turi ir vaiko auklėjimo stilius.

Saugokitės psichologinės traumos poveikio vaikams

Norint normaliai augti ir vystytis, taip pat tapti sveikais asmenimis ir turėti gerą charakterį, vaikams reikia mitybos, psichologinės paramos ir gerų tėvų auklėjimo stilių.

Kita vertus, jei ankstyvame amžiuje patiriate psichologinę traumą, pavyzdžiui, dėl fizinio smurto, emocinės ar seksualinės prievartos ar psichologinės prievartos, vaikas gali patirti psichinės, emocinės ar fizinės raidos sutrikimų.

Traumos ar prievartos, turinčios įtakos vaiko psichologinei būklei, gali būti padarytos bet kas, įskaitant artimiausius vaiko, pavyzdžiui, tėvai, broliai ir seserys, globėjai.

Kai kurie psichologinės prievartos prieš vaikus pavyzdžiai yra vaikų pravardžiavimas neigiamais vardais, vaikų įžeidinėjimas, žeminimas, grasinimas smurtu, patyčios, ir vaikų nepriežiūra ar nepriežiūra.

Ne tik prastas protinis vystymasis, bet ir vaikų psichologinės prievartos poveikis taip pat gali apsunkinti socialinių santykių su kitais užmezgimą, dažnai turi problemų mokykloje ar net deviantinį elgesį.

Be to, dėl psichologinės traumos vaikai gali tapti nesaugesni ir sukelti įvairių psichikos sutrikimų, tokių kaip nerimo sutrikimai, stiprus stresas, depresija, PTSS ir net bandymas nusižudyti. Taigi, neturėtumėte nuvertinti psichologinės prievartos prieš vaikus.

Jei vaikas baiminasi arba vengia jūsų, nenori jūsų klausytis, atrodo, kad nenori bendrauti ar yra mažiau entuziastingas bendravimui su kitais žmonėmis, arba patiria staigių elgesio pokyčių, turėtumėte pasikonsultuoti su vaikų psichologu.

Kuo anksčiau nustatomos vaikų psichologinės problemos, tuo greičiau bus galima pradėti gydymą. Tai svarbu, kad vaikai galėtų tinkamai augti ir vystytis.