Mamos ir tėčiai, čia yra 7 naujagimio auklėjimo tabu

Būti naujais tėvais nėra lengva, gali pasitaikyti klaidų. Svarbiausia – norėti išmokti geriau prižiūrėti ir ugdyti vaikus, kad jie augtų fiziškai ir psichologiškai sveiki. Žinodami tabu auginant mažylį, galime išvengti neteisingo auklėjimo.

Žinoma, tėvystės įgūdžiai neatsiranda savaime. Palaipsniui tėvai išmoks naujų dalykų ir mokysis iš klaidų.

Mamos ir tėčiai, pažvelkite į būdus, kaip pagerinti kūdikio sveikatą ir gerovę ilgalaikėje perspektyvoje, suprasdami šiuos 7 tabu.

1. Nepamirškite nusiplauti rankų prieš laikydami kūdikį!

Naujagimiai neturi stiprios imuninės sistemos, todėl yra jautrūs infekcijoms. Įsitikinkite, kad visi, laikantys kūdikį, kruopščiai nusiplovė rankas.

2. Niekada neleiskite kūdikiui verkti!

Įsivaizduokite, jei mums skubiai reikia, jaučiamės nepatogiai ar sergame, bet į mus nekreipiama dėmesio, kai mums reikia pagalbos. Maždaug taip jaučiasi kūdikis, kai verkia, o tėvai ne iš karto su tuo susitvarko. Ši situacija gali būti daug blogesnė, nes sparčiai vystantis smegenų sistemai kūdikis mokosi socialinio gyvenimo modelių ir fiziologinių organizmo funkcijų.

Esant tokiai raidai, kūdikiai neišvengiamai jaučiasi kaip kankinami, kai jiems visą laiką leidžiama verkti. Neleiskite tokiai situacijai tęstis, bijodami, kad vėliau kūdikis pripras būti kupinu nerimo ir nepasitikėjimo savimi ir kitais žmogumi. To nesuvokdamas jis išaugs į žmogų, kuris lengvai patiria stresą, yra savanaudis ir nelengvai prisitaikantis.

Atsiminkite, mamos ir tėčiai, kad 75 procentai vaiko smegenų išsivysto pirmaisiais gyvenimo metais. Liūdesys, kurį jaučia kūdikis ilgą laiką, gali nužudyti smegenų sinapses, smegenų audinį, kuris tuo metu turėtų vystytis.

Būtinai iš karto nuraminkite kūdikį, kai jis verkia, patikrinkite, ko jam reikia. Ar jis ištroškęs, ką tik šlapinosi ar pan. Dar geriau, neleiskite jam verkti, atkreipdami dėmesį į jo kūno gestus, pavyzdžiui, jis staiga atrodo susinervinęs, daužo ranką, susiraukia ar susiraukia grimasas. Be to, kuo dažniau maitinkite kūdikį krūtimi. Kai jis sotus, nuraminkite jį pakeldami, pasūpuodami arba švelniai paglostydami. Kūdikiai tikisi, kad mamos ir tėčio jausmai liečiasi su oda, girdi, kaip tėvai dainuoja ar kalbasi su jais.

3. Niekada neignoruokite kūdikių!

Natūralaus gimimo sąlygomis naujagimis yra pasirengęs bendrauti su mama ir tėčiu, taip pat ir su kitais. Vienas tyrimas parodė, kad laikui bėgant abipusiai reaguojantis bendravimas davė daugiausiai teigiamų rezultatų, tokių kaip dėmesingumas, draugystės įgūdžiai ir prosocialus (priešingai nei asocialus) elgesys. Abipusis atsakas reiškia, kad tėvai ir vaikai daro įtaką vieni kitiems kurdami bendradarbiavimo santykius. Pavyzdžiui, mama ir tėtis šnabžda paguodžiančius žodžius, dainuoja, suteikia meilės prisilietimą, ramina kūdikį, jautriai reaguoja į kūdikio duodamus signalus.

Be to, nepamirškite savo kūdikio dažnai apkabinti ir paglostyti, nes kūdikiams lemta būti apkabintiems. Tai reikia pradėti nedelsiant ir prie to priprasti. Per apkabinimus jis pagaus stiprų pirmąjį įspūdį apie jus ir pasaulį. Jei jis nėra dažnai meiliai apkabinamas, jam bus sunku nusiraminti. Be to, kai kūdikis yra atskirtas nuo mamos ar ne ant rankų, kūdikio smegenys suaktyvins atsaką, primenantį nemalonų jausmą.

4. Nenuvertinkite šiltos kūdikio kūno temperatūros!

Kai kurie tėvai šiltą kūdikio kūno temperatūrą gali laikyti tik natūraliu dalyku ir iškart duoti karščiavimą mažinančių vaistų. Čia kalti tėvai. Kūdikiams iki trijų mėnesių gali kilti rimtas pavojus, jei jie karščiuoja virš 38°C, nebent tai įvyktų per 24 valandas po imunizacijos. Natūralu, kad naujagimio kūnas negali susidoroti su infekcija. Todėl, jei mažylio kūnas jaučiasi šiltas, nedelsdami pamatuokite jį termometru. Jei temperatūra pakyla virš 38°C, patartina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

5. Niekada nekratykite kūdikio kūno!

Stiprus kūdikio kūno kratymas gali sukelti kraujavimą į smegenis ir net mirtį. Jei mamai ar tėčiui reikia pažadinti kūdikį, tiesiog kutenkite jo pėdutes arba švelniai papūskite jam į skruostą, nereikia jo purtyti. Kūdikiai taip pat nepasiruošę grubiems žaidimams, pavyzdžiui, sūpuojami ant suaugusiojo kelių ar mėtomi į orą.

6. Niekada nepalikite kūdikio vieno!

Kūdikiai sukurti taip, kad jaustųsi susiję su žmonėmis, kurie jais rūpinasi, todėl nepalikite kūdikio vieno. Jei ketinate nueiti į tualetą ar kitus reikalus, paprašykite tėčio ar artimųjų pagalbos trumpam palydėti kūdikį. Kūdikiai nesupranta, kodėl jie vieni. Be to, kūdikio uždarymas vienam bus blogiausias tėvų sprendimas, nes tai gali sukelti kūdikio psichozę. Be to, kūdikio nuojauta patikės, kad kažkas negerai, ir galiausiai tai nuolat prisimins.

7. Niekada nebausk kūdikių!

Kai kurie tėvai iš pykčio ar pan. muša ar plaka savo kūdikius. Neigiamas bausmių poveikis vaikams išliks ilgainiui. Štai keletas žalingų fizinių bausmių padarinių.

  • Bausmė suaktyvins vaikų streso reakciją. Tai nerekomenduojama, ypač ankstyvomis vaiko gyvenimo dienomis, nes tai gali būti įtraukta į nuolatinę hiperaktyvią sistemą, kuri yra susijusi su sutrikusia vaikų intelekto raida ir psichine sveikata, stresu ir socialinių santykių sunkumais.
  • Kūdikis sužinos, kad geriau užgniaužti savo interesus tarp tėvų ir taip paveikti bendravimą su tėvais.
  • Remiantis vieno tyrimo duomenimis, vaikai, patyrę fizines bausmes, darosi labiau nusikalstami.
  • Bausmė gali pakenkti vaiko mokymosi motyvacijai.
  • Kūdikiams trūksta pasitikėjimo tėvų meile ir rūpesčiu.
  • Kūdikiams trūksta pasitikėjimo savimi.

Atminkite, kad kūdikiai išmoksta gyventi pagal tai, kaip su jais elgiamasi ir ką jiems leidžiama daryti. Vaikams reaguojantys ir šilti tėvai yra vienas iš geriausių pranašumų, kad vaikai gali tapti pozityviais asmenimis, pavyzdžiui, sugebėti sutarti su kitais žmonėmis ir tobulėti mokykloje.

Tiesa, mažylių priežiūra ir auklėjimas atima daug laiko, pastangų ir pinigų. Štai kodėl posakis „Vaikui užauginti reikia kaimo“ nebūtinai laikomas pernelyg dideliu, nes kartais iš tikrųjų mamos ir tėčio neužtenka juo rūpintis. Todėl, jei jaučiatės pavargę ir nusivylę, nedvejodami kreipkitės pagalbos į artimuosius, močiutes ar žmogų, kuriuo galite pasitikėti. Tačiau prašyti pagalbos nereiškia atsisakyti vaiko priežiūros pareigų. Visą laiką stebėkite vaiko pažangą.