Displazija yra nenormalus ląstelių ar audinių vystymasis, bet nebūtinai vėžys. Displazija taip pat gali būti aiškinama kaip ląstelių vystymosi stadija, kuri gamta tarp sveikų ląstelių ir vėžinių ląstelių. Displapsija skirstoma į keletą tipų su skirtingais lydinčiais simptomais.
Displazinių nenormalių ląstelių yra daugiau nei sveikų ląstelių. Ląstelių augimas taip pat yra labai greitas, nereguliarus ir gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Jei tinkamai negydoma, displazija gali toliau vystytis ir tapti vėžiu. Todėl displazija taip pat žinoma kaip ikivėžinė būklė.
Apskritai displazija skirstoma į 2 tipus, ty lengvą displaziją (žemos klasės) ir sunki displazija (aukštas pažymys). Esant lengvam displazijai, ląstelių augimas yra lėtas, o nenormalių ląstelių virsmo vėžiu rizika taip pat maža. Tuo tarpu esant sunkiai displazijai, nenormalus ląstelių augimas yra labai greitas ir rizika virsti vėžiu.
Displazija pagal augimo vietą
Atsižvelgiant į augimo vietą, displazijos tipas taip pat yra labai įvairus. Dažniausiai yra:
1. Gimdos kaklelio displazija
Gimdos kaklelio displazija atsiranda, kai aplink gimdos kaklelį ar gimdos kaklelį auga nenormalios ląstelės. Ši būklė retai sukelia simptomus ir paprastai aptinkama tik atliekant įprastą Pap tepinėlį.
Gimdos kaklelio displazija, kurią sukelia infekcija žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris perduodamas lytinio kontakto metu. Moterims iki 30 metų yra didesnė rizika susirgti šia liga.
Be to, gimdos kaklelio displazijos rizika taip pat gali padidėti, jei turite nepilnamečių lytinių santykių, dažnai keičiate partnerius ir turite nesaugių lytinių santykių.
2. Skaidulinė displazija
Skaidulinė displazija yra kaulų sutrikimas, kurį sukelia nenormalus rando audinio augimas kauluose. Priežastis nėra tiksliai žinoma, tačiau manoma, kad fibrozinės displazijos priežastis yra genetiniai sutrikimai, kurie nėra paveldimi, ir tam tikros genų mutacijos.
Skaidulinė displazija dažniausiai pasireiškia kaukolės, dubens, šonkaulių, šlaunų, blauzdų ir žasto kauluose. Šiai būklei būdingi keli simptomai, pavyzdžiui:
- Kaulų skausmas
- Patinimas
- Kaulų deformacija
- Kojų kaulai išlenkti arba sulenkti
- Kaulai silpsta ir lengvai lūžta, ypač rankų ir kojų kaulai
3. Virškinimo trakto displazija
Virškinimo trakto displazija yra labai pavojinga, nes yra didelė rizika virsti vėžiu. Virškinimo trakto displazija gali paveikti kelis organus, įskaitant skrandį, žarnas ar kepenis.
Ši būklė paprastai nesukelia jokių simptomų. Tačiau yra keletas veiksnių, galinčių padidinti virškinimo trakto displazijos riziką, būtent:
- Ilgalaikis skrandžio uždegimas
- Bakterinė infekcija Helicobacter pylori
- Ląstelių formos pokyčiai skrandyje
- Anemija
4. Mielodisplazinis sindromas
Ši būklė sukelia kraujo ląstelių susidarymo sutrikimą. Mielodisplazijos sindromu gali sirgti bet kas, tačiau vyresnio amžiaus 70–80 metų žmonės yra labiau rizikuojami.
Mielodisplazijos sindromo paveiktam žmogui gresia daugybė komplikacijų, viena iš jų yra leukemija arba kraujo vėžys. Šiam sindromui paprastai būdingi keli simptomai, tokie kaip:
- Dusulys ir kūno silpnumas
- Po oda atsiranda raudonos dėmės
- Dažnos infekcijos dėl mažo baltųjų kraujo kūnelių kiekio
- Kūnas atrodo blyškus dėl raudonųjų kraujo kūnelių trūkumo (anemija)
- Sumušimai ant kūno ir lengvas kraujavimas dėl mažo trombocitų kiekio.
5. Fibromuskulinė displazija
Fibromukulinė displazija yra būklė, dėl kurios susiaurėja arba išsiplečia arterijos, ypač arterijos, vedančios į inkstus ir smegenis. Fibro-raumenų displazijos simptomai yra aukštas kraujospūdis, audinių pažeidimas inkstuose ir lėtinis inkstų nepakankamumas.
Fibromukulinė displazija paprastai būna lengva ir turi mažą vėžio išsivystymo riziką. Nepaisant to, ši būklė gali sukelti daugybę komplikacijų, tokių kaip aortos disekacija arba insultas.
Pajutus displazijos simptomus, patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tokiu būdu gydytojai gali aptikti nenormalų ląstelių augimą ir suteikti tinkamą gydymą. Ankstyvas displazijos nustatymas padės išvengti vėžio rizikos.
