Endometriumo vėžys yra vėžio rūšis, pažeidžianti endometriumą arba vidinę gimdos gleivinę. Šis vėžys dažniausiai pasireiškia moterims, kurioms prasidėjo menopauzė (60–70 metų). Yra du pagrindiniai endometriumo vėžio tipai, būtent:
- 1 tipo endometriumo vėžys. Labiausiai paplitęs endometriumo vėžio tipas. Šio tipo vėžinių ląstelių vystymasis vyksta lėtai (neagresyviai) ir gali būti aptiktas anksti.
- 2 tipo endometriumo vėžys. Endometriumo vėžio tipas, kuris yra agresyvesnis, todėl vėžio ląstelės vystosi ir plinta greičiau
Endometriumo vėžio priežastys
Tiksli endometriumo vėžio priežastis nėra žinoma. Tačiau manoma, kad hormonų progesterono ir estrogeno disbalansas moters organizme yra viena iš endometriumo vėžio priežasčių. Mažesnis hormono progesterono kiekis nei estrogeno gali sukelti gimdos gleivinės sustorėjimą. Jei tirštėjimas tęsiasi, laikui bėgant vėžio ląstelės gali augti.
Be to, yra keletas veiksnių, galinčių padidinti moterų endometriumo vėžio riziką. Tarp kitų yra:
- Nutukimas.
- Įžengė į menopauzę.
- Menstruacijų pradžia ankstyvame amžiuje (50 metų).
- Niekada nebuvo nėščia.
- Krūties vėžiu sergantiems pacientams taikoma hormonų terapija tamoksifenu.
- Kančios sindromas paveldimas nepolipozinis gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys (HNPCC).
Endometriumo vėžio simptomai
Dažniausias endometriumo vėžio simptomas yra kraujavimas iš makšties. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia nuo ankstyvųjų vėžio stadijų. Tačiau kraujavimas turi skirtingus požymius, priklausomai nuo to, ar pacientas išgyveno menopauzę, ar ne. Jei pacientui nėra menopauzės, kraujavimui iš makšties būdingi:
- Menstruacijų metu išsiskiria daugiau kraujo, o mėnesinės ilgesnės (daugiau nei 7 dienos).
- Kraujo dėmės atsiranda ne menstruacijų metu.
- Menstruacinis ciklas vyksta kas 21 dieną ar anksčiau.
- Kraujavimas atsiranda prieš arba po lytinių santykių.
Pacientams, kuriems prasidėjo menopauzė, bet koks kraujavimas iš makšties arba tepimas, pasireiškęs mažiausiai vienerius metus nuo menopauzės pradžios, yra laikomas nenormaliu ir turi būti nedelsiant patikrintas gydytojo.
Be kraujavimo, kiti endometriumo vėžio simptomai yra:
- Vandeningos išskyros ir atsiranda po menopauzės.
- Dubens ar apatinės pilvo dalies skausmas.
- Skausmas lytinių santykių metu.
Endometriumo vėžys, įžengęs į pažengusią stadiją, sukels papildomų simptomų, tokių kaip nugaros skausmas, pykinimas ir apetito praradimas.
Endometriumo vėžio diagnozė
Gydytojai gali įtarti, kad pacientas serga endometriumo vėžiu, jei yra simptomų, kuriuos patvirtina fizinė apžiūra. Tačiau norint įsitikinti, būtina atlikti papildomus tyrimus. Norėdami diagnozuoti endometriumo vėžį, gydytojai paprastai atlieka kelių tipų tyrimus, būtent:
- Dubens tyrimas (dubens). Atliekant dubens tyrimą, gydytojas apžiūrės makšties išorę, tada du pirštus įkiš į makštį. Tuo pačiu metu gydytojas kita ranka paspaus paciento pilvą, kad nustatytų gimdos ir kiaušidžių anomalijas. Gydytojai taip pat gali naudoti veidrodį, kad nustatytų makšties ir gimdos kaklelio anomalijas
- Transvaginalinis ultragarsas. Šis tyrimas atliekamas naudojant specialų įrankį, vadinamą keitiklis kuris patenka per makštį ir gali perduoti aukšto dažnio garso bangas į gimdą. Šis įrankis gali sukurti įrašytą gimdos vaizdą, todėl gydytojas gali matyti endometriumo tekstūrą ir storį.
- Histeroskopija. Apžiūra histeroskopu, kuris yra specialus instrumentas su maža kamera ir šviesa, kuris per makštį įvedamas į gimdą. Šis įrankis leidžia gydytojui pamatyti endometriumą ir gimdos sąlygas.
- endometriumo biopsija, būtent gimdos gleivinės audinio mėginio paėmimo procedūra, skirta analizei laboratorijoje, siekiant nustatyti vėžinių ląstelių buvimą.
- Išsiplėtimas ir kiuretažas (išsiplėtimas ir kiuretažas), arba tai, kas vadinama kiurete, tai yra audinių grandymo arba grandymo procedūra iš gimdos vidaus naudojant specialų įrankį. Ši procedūra atliekama, jei mėginio, paimto per endometriumo biopsiją, nepakanka vėžinėms ląstelėms aptikti arba gydytojas vis dar abejoja analizės rezultatais.
Jei gydytojas įtaria, kad endometriumo vėžys yra pažengęs, gydytojas atliks vaizdinius tyrimus, kad nustatytų, ar vėžys išplito į kitus organus, įskaitant rentgeno spindulius, kompiuterinę tomografiją, PET ir MRT. Be to, gydytojas taip pat gali atlikti cistoskopiją arba kolonoskopiją, kad nustatytų, ar vėžio ląstelės išplito į šlapimo pūslę ar virškinamąjį traktą.
Tada gydytojas nustatys endometriumo vėžio stadiją, atsižvelgdamas į išplitimo lygį. Yra keturios endometriumo vėžio stadijos, būtent:
- I etapas – Vėžys vis dar yra įsčiose.
- II etapas – Vėžys išplito į gimdos kaklelį.
- III etapas Vėžys išplito už gimdos (dubens limfmazgių) ribų, bet dar nepasiekė storosios žarnos ar šlapimo pūslės.
- IV etapas Vėžys išplito į šlapimo pūslę, storąją žarną, net į kitus organus ar kūno dalis.
Endometriumo vėžio gydymas
Endometriumo vėžio gydymo etapai paprastai nustatomi remiantis keliais veiksniais, būtent:
- Vėžio ląstelių plitimo gimdoje stadija arba lygis.
- Bendra paciento sveikatos būklė.
- Endometriumo vėžio tipas ir naviko dydis.
- Endometriumo vėžio vieta.
Yra keletas endometriumo vėžio gydymo tipų. Tarp kitų yra:
- Operacija. Chirurgija yra viena iš efektyviausių gydymo priemonių gydant endometriumo vėžį. Chirurgija atliekama, jei vėžys vis dar yra ankstyvoje stadijoje. Galima atlikti dviejų tipų operacijas, būtent:
- histerektomija, gimdos pašalinimo procedūra. Tačiau dėl šios operacijos pacientė nebegalės susilaukti vaikų ateityje.
- Salpingo-oophorektomija, yra kiaušidžių ir kiaušintakių pašalinimo procedūra. Tokio tipo operacija taip pat neleidžia pacientui turėti vaikų ateityje.
- Chemoterapija. Gydymo metodai, naudojant vaistus, kurie gali sunaikinti vėžines ląsteles ir užkirsti kelią jų plitimui. Vartojamo vaisto tipas yra cisplatina, karboplatina, doksorubicinas, ir paklitakselis.
- Spindulinė terapija (radioterapija). Vėžio gydymo metodas, naudojant didelės energijos spindulius vėžinėms ląstelėms sunaikinti. Radioterapija dažniausiai derinama su kitais gydymo metodais, pavyzdžiui, chemoterapija. Ši gydymo terapija taip pat gali būti naudojama vėžinių ląstelių plitimui slopinti, kai operacija neįmanoma. Yra du radioterapijos tipai, būtent:
- išorinė radioterapija, spindulinė terapija, naudojant aparatą, kuris nukreipia energijos spindulius į vėžio ląstelių paveiktas kūno dalis.
- Vidinė radioterapija (brachiterapija), spindulinė terapija, įdedant radioaktyviąsias medžiagas į makštį.
- Hormonų terapija. Ši terapija apima vaistų, galinčių paveikti hormonų kiekį organizme, vartojimą. Hormonų terapija atliekama pacientams, sergantiems pažengusiu endometriumo vėžiu ir vėžio ląstelės išplitusios už gimdos ribų. Yra dviejų tipų hormonų terapija, būtent:
- Hormono progesterono padidėjimas, siekiant slopinti vėžinių ląstelių vystymąsi, pavyzdžiui, naudojant progestinus.
- Sumažėjęs hormono estrogeno kiekis, kad būtų sunaikintos vėžio ląstelės, kurių klestėjimas priklauso nuo estrogeno, pavyzdžiui, vartojant tamoksifeną.
Endometriumo vėžio prevencija
Daugumos endometriumo vėžio atvejų negalima išvengti, tačiau yra dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte riziką. Tarp kitų yra:
- atlikti įprastinius reprodukcinių organų patikrinimus, pavyzdžiui, dubens tyrimas ir PAP tepinėlis. Šis tyrimas gali padėti gydytojui aptikti bet kokius sutrikimus ar kitus nenormalius požymius.
- Apsvarstykite galimybę vartoti kontraceptines tabletes. Geriamųjų kontraceptikų vartojimas mažiausiai 1 metus gali sumažinti endometriumo vėžio riziką. Tačiau visi geriamieji kontraceptikai turi šalutinį poveikį. Prieš vartodami, aptarkite su gydytoju naudą ir riziką.
- Išlaikyti arba palaikyti idealų kūno svorį, nes nutukimas gali padidinti endometriumo vėžio riziką. Valgykite maistą, kuriame yra mažai kalorijų ir sočiųjų riebalų.
- Reguliariai mankštinkitės. Stenkitės mankštintis 30 minučių kiekvieną dieną.
- Aptarkite hormonų terapijos riziką ir naudą po menopauzės. Hormonų terapija, ypač progestino ir estrogeno derinys, gali padidinti krūties vėžio riziką.
Endometriumo vėžio komplikacijos
Komplikacijos, kurios gali atsirasti dėl endometriumo vėžio, yra šios:
- Anemija, kurią sukelia kraujavimas iš makšties.
- Plyšimas (perforacija) gimdoje, kuris gali atsirasti atliekant endometriumo biopsiją arba kiuretą.
- Chemoterapijos ir radioterapijos šalutinis poveikis, pvz., pykinimas ir vėmimas, apetito praradimas, vidurių užkietėjimas, plaukų slinkimas ir bėrimas.
