Lentigo yra juodos arba rudos dėmės, atsirandančios ant odos paviršiaus. Šios dėmės dažniausiai atsiranda saulėje dažnai veikiamose vietose, pavyzdžiui, ant veido, rankų ir kaklo.
Lentigo yra netaisyklingos formos, maždaug 5–20 mm skersmens. Lentigo dėmės gali išsivystyti lėtai per kelerius metus, tačiau gali atsirasti staiga.
Lentigo dažniausiai pasireiškia 50 metų ir vyresniems suaugusiesiems. Tačiau vaikams taip pat gali išsivystyti lentiginiai, ypač jei jie dažnai būna saulėje.
Lentigo priežastys
Lentigo priežastys skiriasi, priklausomai nuo paties lentigo tipo. Štai keletas lentigų tipų:
1. Lentigo simplex
Lentigo simplex Jis atsiranda gimus arba vaikystėje ir laikui bėgant gali išnykti. Nežinoma, kas sukelia lentigo simplex, tačiau kai kuriais atvejais tokio tipo lentigo pasireiškia vaikams, vartojantiems takrolimuzo tepalą.
2. Saulės Lentigo
Saulės Lentigo atsiranda, kai ultravioletiniai spinduliai sukelia odos pigmentinių ląstelių (melanocitų) pernelyg aktyvumą. Dėl šios būklės pagreitėja melanino – pigmento, dėl kurio odos spalva tamsesnė – gamyba.
Saulės Lentigo Jis atsiranda tose odos vietose, kurias dažniausiai veikia saulė, pavyzdžiui, ant veido, rankų, pečių ir rankų.
3. Rašalo dėmės lentigos
Šis lentigo tipas atsiranda, kai oda nudeginama dėl karštos saulės poveikio. Rašalo dėmės lentigos paprastai pasireiškia žmonėms, kurių oda yra šviesi arba šviesi.
4. Radiacija Lentigo
Radiacija Lentigo Tai atsiranda dėl radioterapijos poveikio, pavyzdžiui, gydant vėžį.
5. PUVA lentigo
PUVA lentigo atsiranda po psoraleno ir ultravioletinių spindulių A (PUVA) terapijos, kuri yra psoriazės ir egzemos gydymas.
6. Saulė bred lEntigo
Gultas lentigo atsiranda dėl ultravioletinių spindulių poveikio soliariumas (priemonė odai patamsinti).
7. Lentigo dėl įgimtų anomalijų
Kai kurie paveldimi sutrikimai, galintys sukelti lentigo, yra šie:
- Noonano sindromas
- Cowdeno sindromas
- Peutz-Jeghers sindromo sindromas
- Bannayan-Riley-Ruvalcaba sindromo sindromas
- Xeroderma pigmentosum sindromas
Lentigo simptomai
Kaip aprašyta aukščiau, lentigines būdingos juodos arba rudos dėmės ant odos. Šios dėmės yra 5–20 mm skersmens ir gali atsirasti grupėmis.
Lentigo gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniau pasitaiko tose kūno vietose, kurios dažnai būna saulėje.
Kada eiti pas gydytoją
Lentigo paprastai yra nekenksmingas ir nereikalauja medicininio gydymo. Tačiau pasitarkite su dermatologu, jei dėmėse yra pokyčių, galinčių rodyti melanomos odos vėžį, pavyzdžiui:
- Spalva vis tamsėja
- Forma tampa netaisyklinga
- Turi neįprastą spalvų derinį
- Dydis sparčiai auga
- Atsiranda bėrimas, niežulys ar kraujavimas
Lentigo diagnozė
Dermatologas gali nustatyti lentigo, atlikdamas fizinį paciento odos dėmių patikrinimą. Tačiau norėdamas įsitikinti, kad dėmės nėra odos vėžio požymis, gydytojas paims audinių mėginį (biopsiją) iš paciento odos dėmių, skirtų ištirti laboratorijoje.
Lentigo gydymas
Lentigo paprastai yra nekenksmingas, todėl jo nereikia gydyti. Tačiau ne retas kuris renkasi lentigą pašviesinti ar pašalinti dėl estetinių priežasčių. Kai kurie gydymo būdai, kuriuos galima atlikti norint atsikratyti lentigines, yra šie:
- Patepkite odą šviesinančiu kremu, kurio sudėtyje yra hidrochinono arba tretinoino, kad pamažu išbluktų lentiginiai
- Skysto azoto naudojimas (krioterapija) lentigo srityje, siekiant sunaikinti pigmento perteklių
- Naikina melaniną gaminančias ląsteles (melanocitus), naudojant lazerį arba intensyvi impulsinė šviesos terapija (IPL)
- Nubraukite išorinį odos sluoksnį rūgštiniu cheminiu skysčiu (cheminis pungurys), suformuoti naują odos sluoksnį
- Nubraukite išorinį odos sluoksnį specialiu įrankiu (dermabrazija)
- Išvalykite išorinį odos sluoksnį mažais kristalais (mikrodermabrazija)
Lentigo prevencija
Yra keletas dalykų, kuriuos galima padaryti, kad po gydymo neatsirastų lentigines ar nepasikartotų, būtent:
- Išeidami į lauką naudokite kūną dengiančius drabužius ir plačią kepurę, kad apsaugotumėte veidą nuo saulės spindulių.
- Venkite saulės nuo 10 iki 14 val. Stenkitės šiuo metu būti aktyvūs tik patalpose.
- Naudokite kremą nuo saulės (saulėblokas), kurių SPF ne mažesnis kaip 30, kas 2 valandas.
