Daugelis tėvų panikuoja ir, susirgus kūdikiui, skuba duoti vaistų. Tiesą sakant, kai kurioms kūdikių sveikatos problemoms ne visada reikia vaistų. Todėl prieš duodami vaistus kūdikiams, pirmiausia perskaitykite toliau pateiktą paaiškinimą.
Vaistai padeda išgydyti kažkieno ligą, įskaitant vaikus ir kūdikius. Tačiau duoti vaistų kūdikiams negalima neatsargiai. Jei vartojama neteisingai arba netinkama dozė, tai iš tikrųjų gali kelti pavojų kūdikio sveikatai.
Kūdikių problemos, kurioms ne visada reikia vaistų
Štai keletas sąlygų, dėl kurių kūdikiui gali nereikėti duoti vaistų:
1. Peršalimas
Peršalimas yra gana dažna sveikatos problema, taip pat ir kūdikiams. Paprastai kūdikiams nerekomenduojama duoti vaistų nuo peršalimo, tokių kaip dekongestantai ir antihistamininiai vaistai, nes kyla pavojingo šalutinio poveikio rizika.
Kūdikių peršalimas paprastai praeina savaime maždaug per 1–2 savaites.
Kad paspartintumėte gijimą, duokite savo mažyliui pakankamai poilsio, atokiau nuo dulkių ir taršos, pavyzdžiui, cigarečių dūmų, ir duokite daugiau motinos pieno.
Jei jūsų mažyliui daugiau nei 6 mėnesiai, taip pat galite duoti jam šilto gėrimo. Be to, mama gali pabandyti į nosį lašinti ar išsipurkšti fiziologinio tirpalo, kad jai būtų lengviau išstumti gleives iš nosies.
2. Kosulys
Kosulys yra natūrali organizmo reakcija į kvėpavimo takuose susikaupusias mikrobus, virusus, gleives ir dulkes. Todėl, kai kūdikis kosėja, mamai nereikia iš karto duoti vaistų nuo kosulio.
Kaip ir peršalus, taip pat galite leisti savo mažyliui pakankamai pailsėti, duoti jam daugiau motinos pieno ar mišinio ir apsaugoti jį nuo dulkių bei taršos, kad paspartintumėte gijimo procesą.
3. Karščiavimas
Kūdikių karščiavimas paprastai atsiranda, kai kūdikio kūną užpuola mikrobai ar virusai. Tačiau karščiavimas taip pat gali pasireikšti kaip reakcija į šalutinį imunizacijos poveikį.
Kūdikių karščiavimas paprastai yra nekenksmingas, jei jis vis dar atrodo ramus, nori žįsti ir aktyvus. Tačiau jei jaunesnis nei 3 mėnesių kūdikis karščiuoja arba kartu su kitais nusiskundimais, tokiais kaip dusulys, silpnumas, atsisakymas maitinti krūtimi, atsiranda odos bėrimas ar traukuliai, tai turi gydyti gydytojas, taip, Bun.
4. Viduriavimas
Kai kūdikis viduriuoja, jis tuštinsis dažniau, o išmatų tekstūra bus vandeninga arba vandeninga. Kol tai nesukelia kitų simptomų, kai kurie kūdikių viduriavimo atvejai gali palengvėti savaime, nereikalaujant vaistų.
Kol mažylis viduriuoja, galite duoti daugiau motinos pieno ir elektrolitų gėrimų, jei jau gali valgyti kietą maistą.
Tačiau jei kūdikio viduriavimą lydi vėmimo, silpnumo, karščiavimo, juodų ar baltų išmatų, kruvinų išmatų arba atsisakymo maitinti krūtimi simptomai, ypač iki kūdikio dehidratacijos požymių, tai, žinoma, turi nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos į ligoninę.
Kūdikių viduriavimui kartu su dehidratacija gydyti gydytojas skirs vaistų ir į veną leidžiamų skysčių prarastiems kūno skysčiams pakeisti.
Vaistų skyrimo kūdikiams vadovas
Idealiu atveju, prieš duodami bet kokius vaistus kūdikiams ir vaikams, tėvai pirmiausia turi pasitarti su gydytoju. Po to, jei gydytojo įvertinimo rezultatai rodo, kad kūdikiui reikia gydymo, reikia suprasti keletą vaistų skyrimo gairių, įskaitant:
- Pasakykite gydytojui, jei kūdikis negali vartoti vaisto. Pavyzdžiui, kai jis visada vemia kiekvieną kartą, kai geria ar valgo. Norėdami tai išgydyti, gydytojas gali skirti vaistų nuo vėmimo arba skirti vaistų injekcijomis ar infuzijomis.
- Visada perskaitykite vaisto vartojimo instrukcijas prieš duodami jį kūdikiui. Kai kuriuos vaistus reikia gerti nevalgius, o kitus organizmas veiksmingiau pasisavina vartojant kartu su kitu maistu.
- Prieš duodami nereceptinius vaistus kūdikiams, pirmiausia pasitarkite.
- Pirkdami vaistus įsitikinkite, kad tėvai supranta išsamią informaciją apie vaistų vartojimo tvarką ir dozavimą. Jei kas nors neaišku, visada kreipkitės į vaistininką arba gydytoją.
- Paklauskite savo gydytojo apie galimą vaistų šalutinį poveikį, pvz., alergiją vaistams, taip pat apie sąveikos su kitais vaistais poveikį, ypač jei jūsų kūdikis vartoja tam tikrus vaistus.
- Įsitikinkite, kad vaisto vartojimo instrukcijos taip pat yra nurodytos kūdikio dozei. Jei ne, gali būti, kad vaistas kūdikiui netinka.
- Patikrinkite galiojimo datą. Nedelsdami išmeskite, jei vaisto amžius viršijo nurodytą datą.
- Nemaišykite vaisto su kitais gėrimais, išskyrus vandenį, pvz., pienu, sultimis ar vaistažolių preparatais, nes tai gali turėti įtakos vaisto veikimui.
Kaip teisingai duoti vaistus kūdikiams
Štai vadovas, kaip duoti kūdikiui tinkamus vaistus:
- Prieš ruošdami arba skirdami vaistus, nusiplaukite rankas.
- Jei duotas vaistas yra skysto pavidalo, prieš atidarant pakuotę jį suplakite. Taip siekiama užtikrinti, kad vaiste neliktų nuosėdų.
- Naudokite šaukštą arba arbatinį šaukštelį, jei vaistas nesuteikia savaiminio matavimo prietaiso ir informacija nurodyta vaisto vartojimo instrukcijose.
- Venkite mažinti ar didinti rekomenduojamą vaisto dozę.
- Kai kurių vaistų dozės priklauso nuo kūdikio svorio ir amžiaus. Prieš nustatydami tinkamą dozę, tiksliai žinokite jo svorį.
- Nesuklyskite skirdami „šaukšto“ (šaukšto) dydį arba šaukštai (š.š./T) su „arbatiniu šaukšteliu“ arba šaukšteliai (tsp/t). Apskritai nėra vaisto kūdikiams, kuriems reikia viso šaukšto.
- Venkite duoti kūdikiams ir vaikams netinkamų vaistų, tokių kaip aspirinas.
- Stebėkite, kiek kartų reikia leisti vaistą. Pavyzdžiui, tris kartus per dieną, du kartus per dieną arba kas dvi valandas. Venkite duoti juos visų iš karto.
Atidarę ir pavartoję vaistą, perskaitykite vaisto laikymo instrukciją. Paprastai vaistą reikia laikyti vietoje, kuri nėra veikiama tiesioginių saulės spindulių, pavyzdžiui, sausoje ir vėsioje vietoje.
Kūdikiai yra daug jautresni vaistų poveikiui nei suaugusieji, ypač jei vaistų dozė ir vartojimo laikas netinkami. Nereceptinių vaistų davimas kūdikiams, jei jie vartojami neteisingai, taip pat gali kelti pavojų kūdikiui.
Nedelsdami nuveskite savo vaiką pas gydytoją, jei po vaisto vartojimo jo būklė pablogėja arba atsiranda šalutinis poveikis.
