Epigastrinė išvarža yra išvaržos rūšis, kuri atsiranda vidurinėje pilvo dalyje, esančioje tarp bambos ir krūtinės. Išvarža yra būklė, kai pilvo organai išsikiša iš tinkamos padėties. Apsauginio sluoksnio, išlaikančio organus padėtyje, susilpnėjimas yra epigastrinių išvaržų priežastis.
Epigastrinei išvaržai būdingas gabalėlio atsiradimas. Tačiau pacientai gali jausti ir kitus simptomus, tokius kaip skausmas ar deginimo pojūtis probleminėje srityje. Negydoma epigastrinė išvarža gali sukelti komplikacijų – padidėjusį gumbą ir žarnyno užsikimšimą.
Epigastrinės išvaržos priežastys
Epigastrinė išvarža yra apsauginio sluoksnio (raumenų ar audinių), kuris palaiko pilvo organus, susilpnėjimo rezultatas. Šiuo atveju yra keletas veiksnių, galinčių sukelti apsauginio sluoksnio susilpnėjimą, įskaitant:
- Amžiaus padidėjimas
- Sužalojimas dėl nelaimingo atsitikimo ar operacijos poveikio
- Lėtinis kosulys
- paveldimumas
Padidėjęs spaudimas pilve taip pat sukelia epigastrinę išvaržą. Padidėjęs slėgis pilve gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, tokių kaip:
- nėščia
- Svorio priaugimas
- Nuolatinis kosulys ar čiaudulys
- Vidurių užkietėjimas (slėgis skrandyje didėja, kai žmogus įsitempęs)
- Skystis pilve (ascitas)
- Sunkių svorių kėlimas
Epigastrinės išvaržos simptomai
Kaip ir kitų tipų išvaržoms, epigastrinei išvaržai taip pat būdingas guzelis. Kiekvieno žmogaus gumbų dydis yra skirtingas, priklausomai nuo būklės sunkumo.
Gumbas yra epigastriniame regione, kuris yra vidurinio pilvo sritis, esanti virš bambos arba žemiau krūtinkaulio. Kai kuriais atvejais gumbas gali būti lengvai matomas. Tačiau kitais atvejais gumbas gali būti matomas tik tada, kai pacientas juokiasi, čiaudi, kosėja ar kitomis sąlygomis, kurios gali padidinti spaudimą skrandyje.
Be to, žmonėms, sergantiems epigastrinėmis išvaržomis, gali atsirasti papildomų simptomų, tokių kaip:
- Gumbo uždegimas.
- Skausmas arba deginimo pojūtis guzelyje.
- Skausmas kosint, keliant svorius ar tiesiog pasilenkus.
Epigastrinės išvaržos diagnozė
Pradinė diagnozė nustatoma remiantis fizine apžiūra, rizikos veiksniais, ligos istorija ir bendra paciento sveikatos būkle. Fizinės apžiūros metu, kai guzelis vis dar mažas, gydytojas paprašys paciento pasilenkti, kosėti arba čiaudėti, kad gumbas būtų aiškiau matomas.
Norėdami patvirtinti patirtą būklę, gydytojas gali tęsti tyrimą atlikdamas skenavimo testą. Naudojami testai paprastai skirti paciento vidaus organų būklės vaizdams gauti. Kai kurie iš šių testų apima:
- ultragarsu
- KT skenavimas
- MRT
Epigastrinės išvaržos gydymas
Epigastrinės išvaržos savaime nepagerėja. Šią būklę galima išgydyti tik chirurginiu būdu. Operacijos, atliekamos epigastrinių išvaržų gydymui, skirstomos į dvi: atvirą chirurgiją ir laparoskopinę chirurgiją. Nors ir kitokia, šia operacija siekiama grąžinti išėjusį organą į pradinę padėtį.
- Atvira operacija. Chirurgas padarys didelį pjūvį epigastrinėje srityje. Pasibaigus organo grąžinimo į pradinę padėtį procesas, perforuotas apsauginis sluoksnis (raumenų ar audinių) bus padengtas sintetiniu tinkleliu (Tinklelis). Tada anksčiau padarytas pjūvis ant pilvo sienos bus suklijuotas kabėmis arba specialiais klijais.
- Išvaržos operacija laparoskopija. Kaip ir atviroje chirurgijoje, laparoskopinėje chirurgijoje taip pat naudojamas sintetinis tinklelis apsauginiam sluoksniui padengti, kai išvarytas organas grąžinamas į pradinę padėtį. Tačiau šiai operacijai reikia tik 3 nedidelių pjūvių (1,5 cm), kurie naudojami norint patekti į laparoskopą – specialų instrumentą, kuriame yra šviesa ir kamera.
Abiejose operacijose naudojama anestezija. Jei pacientas anksčiau buvo alergiškas anestetikams, pasitarkite su gydytoju. Taip pat aptarkite sąlygas atitinkantį operacijos tipą. Atvira chirurgija ir laparoskopinė chirurgija turi savo privalumų ir trūkumų.
Epigastrinės išvaržos komplikacijos
Epigastrinės išvaržos, kurios negydomos, gali sukelti komplikacijų, tokių kaip:
- Žarnyno nepraeinamumas.
- Padidėjęs skausmas.
- Išvaržos išsiplėtimas, todėl sunku ją ištaisyti.
Komplikacijos gali atsirasti ir dėl atliktos operacijos. Kai kurie iš jų yra:
- Kraujavimas.
- Chirurginės žaizdos infekcija.
- Infekcija sintetiniuose tinkluose.
- Kraujo krešėjimas.
Epigastrinių išvaržų prevencija
Siekiant sumažinti epigastrinės išvaržos riziką, galima imtis kelių priemonių, būtent:
- Venkite rūkyti.
- Valgykite daug skaidulų turintį maistą.
- Išlaikyti svorį.
- Būkite atsargūs keldami svorius arba kiek įmanoma jų venkite.
