e. patikrinkiteendoskopija yra medicininė procedūra kas daroma norint pamatyti organus tam tikras, naudojant specialų prietaisą, kuris įdedamas į kūną.Ši procedūra leidžia gydytojui aptikti sutrikimai ar problemos organizme,kad galėtų gydyti tinkamai.
Endoskopija atliekama siekiant stebėti organizmo organų – virškinamojo trakto, kvėpavimo takų, šlapimo takų, gimdos – būklę. Endoskopija gali būti atliekama diagnostikos tikslais (tyrime) arba ligai gydyti.
Kodėl Endoskopija Ddaryti?
Endoskopinis tyrimas gali būti atliekamas siekiant nustatyti paciento patiriamų nusiskundimų priežastį, taip pat nustatyti organizme atsirandančių sutrikimų vietą.
Gydytojai gali rekomenduoti endoskopiją, jei pacientas turi tam tikrų medicininių nusiskundimų ar problemų, tokių kaip:
- Virškinimo trakto sutrikimai, įskaitant skrandžio opas, pasunkėjęs rijimas, rūgšties refliukso liga (GERL), uždegiminė žarnyno liga, kasos uždegimas, tulžies pūslės akmenligė, lėtinis vidurių užkietėjimas ir kraujavimas iš virškinimo trakto.
- Kvėpavimo takų sutrikimai, įskaitant atkosėjimą krauju, lėtinį kosulį, kvėpavimo takų obstrukciją, dusulį, plaučių navikus ir svetimkūnius kvėpavimo takuose.
- Šlapimo takų sutrikimai, įskaitant šlapimo takų ar šlapimo pūslės akmenis, šlapimo pūslės navikus, kraujingą šlapimą, šlapimo nelaikymą ir šlapimo takų sužalojimus ar sužalojimus.
- Lytinių organų sutrikimai, įskaitant kraujavimą iš makšties, dubens uždegimą, dažnus persileidimus, nevaisingumą, gimdos miomas ir cistas, gimdos vėžį ir gimdos deformacijas.
Be apžiūros, endoskopijos būdu gydytojai gali atlikti įvairius veiksmus, pavyzdžiui, atlikti biopsiją, stabdyti kraujavimą, pašalinti gabalėlius, įtariamus augliais, miomomis ar cistomis, atlikti sterilizaciją (nuolatinę kontracepciją). Biopsijos rezultatai vėliau bus aprašyti vėžio patologijos ataskaitoje.
Diagnostinės endoskopijos tipai
Yra įvairių tipų endoskopijos, pagrįstos stebimais organais, būtent:
- Artroskopija, siekiant patikrinti, ar nėra sąnarių sutrikimų ir problemų, tokių kaip artritas.
- Bronchoskopija, siekiant stebėti kvėpavimo takų, vedančių į plaučius, būklę.
- ERCP, skirtas diagnozuoti kasos, tulžies latakų ir tulžies pūslės sutrikimus.
- Gastroskopija, skirta stebėti stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną.
- Kolonoskopija, siekiant stebėti storosios žarnos būklę. Paprastai skiriama storosios žarnos vėžiui diagnozuoti.
- Kolposkopija, siekiant stebėti gimdos kaklelio ar gimdos kaklelio būklę. Paprastai diagnozuoti galimą gimdos kaklelio displaziją ir gimdos kaklelio vėžį.
- Laparoskopija, skirta stebėti pilvo ar dubens ertmės organų būklę. Vienas iš jų – nustatyti nevaisingumo priežastį, auglius dubens ertmėje, peritonitą.
- Laringoskopija, siekiant nustatyti balso stygų ir gerklės sutrikimų, pvz., polipų ar gerklės vėžio.
- Mediastinoskopija, stebėti krūtinės ertmės ir joje esančių organų būklę ir vidų. Šio tipo endoskopija gali būti naudojama diagnozuojant limfomą ir sarkoidozę, plaučių vėžį ir limfmazgių vėžį, išplitusį į krūtinės ertmę.
- Proktoskopija, skirta stebėti ir įvertinti kraujavimą tiesiojoje žarnoje (žarnos galas prieš išangę).
- Cistoskopija, siekiant stebėti šlapimo takų ir šlapimo pūslės būklę. Šio tipo endoskopija naudojama diagnozuojant galimą šlapimo pūslės vėžį.
- Torakoskopija, skirta stebėti ertmės tarp krūtinės ląstos ir plaučių būklę. Paprastai naudojamas plaučių biopsijoms.
Procedūra Vykdymas endoskopas
Endoskopinės procedūros atliekamos naudojant instrumentą, vadinamą endoskopu, kuris įvedamas tiesiai į kūną. Pats endoskopas yra vamzdelio formos instrumentas arba ilgas, plonas ir lankstus vamzdelis, kurio gale yra kamera ir žibintuvėlis.
Ši kamera ir žibintuvėlis praverčia norint matyti organų būklę organizme, o vaizdai bus rodomi monitoriuje. Be kameros, endoskope taip pat gali būti sumontuota chirurginė įranga tam tikroms medicininėms procedūroms atlikti.
Prieš endoskopiją gydytojas atliks išsamų fizinį patikrinimą, taip pat atliks įvairius pagalbinius tyrimus, tokius kaip kraujo tyrimai ir rentgeno spinduliai. Gydytojas taip pat paaiškins, kaip atliekama procedūra ir kokius pasiruošimo darbus pacientas turi atlikti, pavyzdžiui, ar pacientui reikia prieš tai pasninkauti ar likti ligoninėje.
Endoskopija gali būti atliekama sąmoningam pacientui, tačiau kai kuriems endoskopams reikalinga anestezija – vietinė arba bendroji nejautra.
Endoskopinės procedūros trukmė tik apie 15-60 minučių. Gydytojas įves endoskopą į kūną per burną, nosį, išangę, šlapimo takus, makštį arba per mažus odos pjūvius.
Atsigavimas po endoskopinio tyrimo
Po procedūros gydytojas pjūvį uždarys siūlėmis ir tvarsčiu, jei endoskopas atliekamas per pjūvį. Tada gydytojas keletą valandų stebės paciento būklę, laukdamas, kol anestetiko poveikis išnyks. Paprastai pacientams nereikia hospitalizuoti ir po endoskopijos jie gali iš karto vykti namo.
Norint numatyti nuovargį ir diskomfortą po endoskopijos dėl anestezijos ar vartojamų vaistų, pacientams patariama pailsėti arba išeiti iš darbo, o atliekant šią procedūrą būti lydintiems artimųjų ar šeimos narių. Po endoskopinės procedūros pacientai taip pat neturėtų vairuoti ar užsiimti sunkia veikla.
Atsižvelgiant į riziką
Nors ir reta, endoskopija vis dar yra medicininė procedūra, kuri kelia pavojų. Kai kurios rizikos, kurios gali kilti po endoskopijos, yra skausmas, infekcija, kraujavimas, organų pažeidimas, patinimas ir paraudimas pjūvio vietoje.
Endoskopija paprastai atliekama ligoninėje ir ją atlieka gastroenterologas arba virškinimo chirurgas. Jei gydytojas rekomenduoja atlikti endoskopiją, nedvejodami teiraukites priežasčių, tikslų ir rizikos, taip pat kokių dalykų reikia pasiruošti.
