Bruksizmas – tai įprotis griežti ir griežti dantis, kuris daromas nesąmoningai. Šį įprotį gali patirti visi – nuo vaikų iki suaugusiųjų. Jei šis įprotis negydomas, bruksizmu sergantys žmonės gali patirti didelę žalą savo dantims.
Daugeliu atvejų bruksizmas atsiranda spontaniškai, kai žmogus susikaupia, jaučia nerimą ar patiria per didelį stresą.
Iš pradžių bruksizmas gali nesukelti rimtų sveikatos problemų. Tačiau laikui bėgant bruksizmas gali turėti didesnį poveikį, pavyzdžiui, dantų ėduonis, galvos skausmai ir žandikaulio sutrikimai, kurie gali sukelti diskomfortą.
Daugelis žmonių nežino apie bruksizmą, kol neišsivysto komplikacijų. Todėl mums visiems svarbu žinoti šios būklės priežastis ir simptomus, kad išvengtume didesnio poveikio.
Bruksizmo priežastys
Bruksizmas nepasitaiko nuolat, o atsiranda žmogui esant tam tikroms sąlygoms, pavyzdžiui, kai jis patiria stresą. Tačiau iki šiol tiksliai nežinoma, kas sukelia bruksizmą.
Yra keletas fizinių ir psichologinių veiksnių, galinčių sukelti bruksizmo atsiradimą, būtent:
- Jaučiasi nerimas, stresas, piktas, nusivylęs ar įsitempęs
- Turėkite agresyvių, konkurencingų ar hiperaktyvių asmenybės bruožų
- Šeimos narys, sergantis bruksizmu
- Pavyzdžiui, turite miego sutrikimų miego apnėja arba miego paralyžius (persidengęs)
- Nesveiko gyvenimo būdo vedimas, pavyzdžiui, rūkymas, alkoholinių gėrimų vartojimas ar narkotikų vartojimas
- Sergant tam tikromis ligomis, tokiomis kaip Parkinsono liga, demencija, rūgšties refliukso liga ar epilepsija
- Vartojant narkotikus fenotiazinai, pvz., chlorpromazinas ir kai kurie antidepresantų tipai
Bruksizmas vaikams
Bruksizmas taip pat būdingas vaikams, kai jiems dygsta pirmieji dantys, ir pasikartos, kai jiems pradės dygti nuolatiniai dantys. Paprastai bruksizmas sustos, kai vaikas pradės įžengti į paauglystę.
Kaip ir suaugusiems, bruksizmą vaikams gali sukelti stresas, pavyzdžiui, kai jie ruošiasi laikyti mokyklinį egzaminą. Be to, vaikų bruksizmas atsiranda ir dėl kitų būklių, tokių kaip nenormalus viršutinių ir apatinių dantų išsidėstymas, ADHD, netinkama mityba, alergijos ir infekcinės ligos.
Bruksizmo simptomai
Bruksizmu sergantis žmogus turi įprotį nesąmoningai griežti, spausti arba griežti dantis aukštyn ir žemyn, arba dešinėn ir kairėn. Tai gali sukelti kitus simptomus, tokius kaip:
- Viršutinis dantų paviršius tampa plokščias (ne dantytas)
- Dantys tampa jautresni
- Žandikaulio raumenys įsitempia
- Galvos skausmas
- Ausų skausmas
Bruksizmas gali pasireikšti dieną arba naktį, bet dažniau būna tada, kai žmogus miega.miego bruksizmas). Tai gali sukelti miego sutrikimus bruksizmu sergantiems žmonėms ir jų miego partneriams, nes juos trikdo griežiant dantimis.
Be to, tas, kuris turi miego bruksizmas paprastai taip pat turi kitų įpročių, susijusių su miego sutrikimais, pvz., knarkimas arba trumpam sustojęs kvėpavimas miego metu (miego apnėja).
Kada eiti pas gydytoją
Pasitarkite su gydytoju arba odontologu, jei miegantis partneris sako, kad miegant labai griežiate dantimis, ypač jei taip pat jaučiate aukščiau išvardytus simptomus. Ankstyvas patikrinimas gali užkirsti kelią bruksizmo komplikacijoms.
Bruksizmo diagnozė
Pirmiausia gydytojas surengs klausimų ir atsakymų sesiją apie paciento skundus ir simptomus, miego įpročius, kasdienybę ir reguliarų vaistų vartojimą.
Tada gydytojas ištirs paciento dantų būklę, kad pamatytų dantų erozijos ar pažeidimo mastą. Gydytojas taip pat įvertins paciento žandikaulio raumenų standumą ir žandikaulio sąnario judesius.
Esant poreikiui, gydytojas atliks ir panoraminį fototyrimą, kad pamatytų dantų ėduonį ar žandikaulio būklę detaliau.
Bruksizmo gydymas
Daugeliu atvejų bruksizmas nereikalauja specialaus gydymo. Bruksizmu sergantys vaikai gali pagyti patys, be specialaus gydymo. Suaugusiesiems gydymas paprastai bus atliekamas, jei įprotis griežti dantimis yra per stiprus ir sukelia dantų ėduonį.
Gydytojas gali imtis šių veiksmų:
- Duoti apsauginius dantis miegant, kad nepablogėtų dantų ėduonis
- Montavimas karūną nauji dantys labai pažeistiems dantims atstatyti
- Prieš miegą duoti raumenis atpalaiduojančių vaistų
- Botox injekcijos į žandikaulį atpalaiduoja sustingusius žandikaulio raumenis
- Skirti skausmą malšinančius vaistus žandikaulio ir veido skausmui malšinti
Be to, gydytojas patars pacientui suspausti ir lengvai masažuoti skaudamus raumenis.
Kaip žinoma, bruksizmą gali sukelti kitos sąlygos, pavyzdžiui, ligos ar tam tikrų vaistų vartojimas. Todėl gydytojas taip pat išspręs bruksizmo priežastį, jei bus nustatyta.
Dėl streso ar nerimo sukelto bruksizmo taip pat bus pasiūlyta terapija, mažinanti įprotį griežti dantimis. Terapijos, kurias galima atlikti, apima:
- Terapija, skirta sumažinti stresą ir nerimą, pavyzdžiui, meditacija ir joga
- Terapija biologinis grįžtamasis ryšys elektromiografijos pagalba supažindinti pacientą, kaip kontroliuoti žandikaulio raumenų veiklą, kai raumenys yra įtempti
- Elgesio pokyčių terapija, skirta pripratinti pacientą sustabdyti bruksizmą, kai tik jį pastebi
Jei taikant minėtus gydymo būdus bruksizmas nepagerėja, gydytojas gali nukreipti pacientą pas psichiatrą. Trumpalaikis vaistų nuo nerimo ar antidepresantų vartojimas kartu su kognityvine elgesio terapija gali padėti pacientams kontroliuoti savo nerimą ir dantų griežimo įpročius.
Bruksizmo komplikacijos
Kai kuriais atvejais sunkus bruksizmas gali sukelti rimtų komplikacijų. Štai keletas komplikacijų, kurios gali atsirasti, įskaitant:
- Dantys skilinėja, palaidi ir net iškrenta.
- Ilgalaikiai įtampos galvos skausmai
- Ilgalaikis veido ir ausų skausmas
- Žandikaulio sąnario uždegimas
- Veido formos pasikeitimas
- Nemiga
- Dantų infekcija ar net danties abscesas
Ypatingais atvejais bruksizmas gali sutrikdyti sergantįjį kramtant, kalbant ir ryjant. Jei negydoma, tai gali turėti neigiamos įtakos sergančiojo mitybai ir socialiniam gyvenimui.
Bruksizmo prevencija
Bruksizmo profilaktika ir gydymas gali prasidėti nuo savęs. Štai keletas būdų, kaip išvengti bruksizmo:
- Sumažinkite per didelį stresą užsiimdami smagia veikla, pavyzdžiui, klausydamiesi muzikos, išsimaudydami šiltoje vonioje ar mankštindamiesi.
- Venkite vartoti alkoholinius gėrimus, rūkyti ar vartoti nelegalius narkotikus.
- Venkite gėrimų, kuriuose yra daug kofeino, pavyzdžiui, kavos, energetinių gėrimų ir šokolado, ypač prieš miegą.
- Atsisakykite įpročio kramtyti pieštuką ar rašiklį.
- Sumažinkite įprotį valgyti kramtomąją gumą.
- Prieš miegą atpalaiduokite žandikaulį, kiekvieną dieną ant skruostų ir ausų užsidėdami šiltą rankšluostį.
- Mažinkite bruksizmą suspaudę liežuvio galiuką tarp viršutinių ir apatinių dantų.
- Laikykitės to paties miego grafiko ir pakankamai miegokite kiekvieną dieną.
- Reguliariai tikrinkite pas odontologą.
