Kognityvinė elgesio terapija yra psichoterapijos rūšis, jungianti elgesio terapiją ir kognityvinę terapiją. Abiejų terapijų tikslas yra pakeisti paciento mąstymą ir reakciją iš neigiamo į teigiamą.
Žmogaus mąstymo būdas apie ką nors gali turėti įtakos jo emocijoms ir elgesiui. Pavyzdžiui, žmogus, kurio santuoka baigėsi skyrybomis, gali manyti, kad jis nėra geras partneris ir kad jis nenusipelno palaikyti santykių. Toks mąstymas privers jį nuvilti, o paskui paskatins atsiriboti nuo socialinės sferos. Jei ši sąlyga nebus patikrinta, jis bus įstrigęs neigiamų minčių modelių, emocijų ir elgesio cikle.
Kognityvinės elgesio terapijos metu pacientai, patiriantys tokias sąlygas kaip aukščiau, išmoks mąstyti pozityviai, kad tai sukeltų ir teigiamas emocijas bei elgesį.
Kognityvinė elgesio terapija gali būti atliekama individualių seansų metu tiek akis į akį, tiek telefonu ir vaizdo skambučiais. Terapija taip pat gali būti atliekama grupėse, su šeimos nariais arba su žmonėmis, turinčiais panašių problemų. Tam tikromis sąlygomis gydymas gali būti atliekamas rankiniu būdu prisijungęs per kompiuterį.
IndikacijaKognityvinė elgesio terapija
Kognityvinė elgesio terapija gali būti taikoma bet kokio amžiaus pacientams, kuriems yra šios būklės:
- Depresija
- Fobijos, tokios kaip vonios fobija (ablutofobija)
- Bipolinis sutrikimas
- Nerimo sutrikimai
- Valgymo sutrikimai
- OKS
- PTSD
- Miego sutrikimas
- Hipochondrija arba per didelis nerimas dėl ligos
- Šizofrenija
- Azartinių lošimų įpročiai
- Priklausomai nuo rūkymo ar alkoholinių gėrimų
- Piktnaudžiavimas narkotikais
- Nevaldomas pyktis
- Santykių ar santuokos problemos
- Nepasitikintys
Kognityvinės elgesio terapijos įspėjimas
Kognityvinė elgesio terapija tyrinės nemalonius jausmus, išgyvenimus ir emocijas. Todėl terapijos metu pacientas gali verkti ar pykti.
Kognityvinė elgesio terapija naudojant tam tikrus metodus reikalauja, kad pacientas patektų į situacijas ir sąlygas, kurių jis paprastai vengtų. Pavyzdžiui, pacientas, kuris bijo gyvačių, bus motyvuotas išdrįsti laikyti gyvatę. Tuo tarpu nerimo sutrikimų turintys pacientai bus skatinami kalbėti viešai.
Pacientai bus paprašyti dalyvauti terapijos seanso metu ir už jo ribų. Pavyzdžiui, užsirašydami pastabas apie teigiamus mąstymo modelius, emocijas ir elgesį, kuriuos reikia daryti. Siekiant patenkinamų gydymo rezultatų, labai svarbus pacientų ir terapeutų bendradarbiavimas.
Kognityvinės elgesio terapijos pasirengimas
Nedvejodami paklauskite terapeuto, šiuo atveju psichiatro ar psichologo, kelių dalykų, įskaitant susijusius su metodu, terapijos tikslais, kiekvieno terapijos seanso trukme ir kiek seansų dalyvauti. Be to, iš anksto žinokite kognityvinės elgesio terapijos konsultacijų mokesčius.
Kognityvinė elgesio terapija paprastai yra trumpalaikė terapija, kurią sudaro tik apie 10–20 seansų. Prieš pradėdami gydymą, aptarkite su terapeutu reikalingų seansų skaičių. Apskritai terapijos seansų skaičius priklauso nuo kelių veiksnių, tokių kaip:
- Sutrikimų ir iškilusių problemų tipai
- Simptomo sunkumas
- Kiek laiko pacientas buvo sutrikęs
- Paciento streso lygis
- Paciento pažanga nuo gydymo pradžios
- Kiek palaikymo iš šeimos ir artimiausių žmonių.
Kognityvinės elgesio terapijos procesas
Kognityvinė elgesio terapija paprastai trunka 30–60 minučių per vieną seansą. Per pirmąsias kelias sesijas terapeutas ir pacientas užtikrins, kad kognityvinė elgesio terapija būtų tinkama terapija paciento problemoms spręsti. Terapeutas taip pat užtikrins, kad pacientas gydymo metu jaustųsi patogiai.
Tada terapeutas paklaus apie paciento kilmę ir praeitį. Tai svarbu, nes nors terapija daugiau orientuota į esamą situaciją, tačiau paciento patiriamos problemos gali būti susijusios ir su praeitimi. Terapeutas taip pat paklaus daugelio veiksnių, kurie gali būti susiję su paciento problema, įskaitant ligos istoriją, tam tikrus įvykius (pvz., išsiskyrimą), psichikos sutrikimų simptomus, tikslus, kuriuos reikia pasiekti gydant.
Nustačius problemą ir ją sukeliančius veiksnius, paciento bus paprašyta išreikšti savo mintis ir jausmus, susijusius su nagrinėjama problema. Šiame procese paciento bus paprašyta užsirašyti, kad padėtų suprasti jo neigiamą atsakymą, kai jis susiduria su problemomis, susijusiomis su mintimis, jausmais ir veiksmais. Tada terapeutas su pacientu aptars neigiamo atsako poveikį jam pačiam ir jo aplinkai bei kaip neigiamą atsakymą paversti teigiama.
Pavyzdžiui, pacientai, turintys nerimo sutrikimų, linkę vengti situacijų, kurios sukelia nerimo ar neramumo jausmą. Terapijos užsiėmimuose pacientas išmoks suprasti, kad situacijos išvengimas tik padidins baimę. Norėdami tai pakeisti, pacientas bus mokomas palaipsniui susidoroti su baime, kad jis atrodytų pasitikintis, kai patiria nerimą sukeliančias situacijas.
Kai pacientas supras problemą ir neigiamą atsakymą, kurį reikia pakeisti, terapeutas patars pacientui pradėti praktikuoti teigiamai reaguoti į ką nors savo kasdienėje veikloje. Pavyzdžiui, priekaištauti sau, jei kyla neigiamų minčių, ir pakeisti jas pozityviomis mintimis. Taip pat iš karto galima suprasti, kad veiksmas, kurio reikia imtis, gali sukelti neigiamą atsakymą, o vėliau jį pakeisti kitu veiksmu.
Pirmiau minėtas pratimų procesas atliekamas tarp terapijos seansų ir bus aptartas kito terapijos seanso metu. Jei reikia, terapeutas pateiks pacientui pavyzdinius pratimus, kuriuos galima atlikti tarp seansų. Tačiau terapeutas pasiūlys tik tokias mankštos formas, kurios suteikia pacientui komfortą.
Po kognityvinės elgesio terapijos
Nors visi terapijos seansai jau praėjo, visi teigiami dalykai, kuriuos galima gauti iš terapijos, vis tiek turi būti atlikti. Tai svarbu, kad sutrikimas nepasikartotų, ypač nerimo sutrikimai ir depresija.
Greitų rezultatų nesitikėkite, nes psichikos sutrikimų gydymas nėra lengvas dalykas. Normalu, kad pacientai per pirmuosius gydymo seansus jaučiasi nepatogiai. Prireikė kelių terapijos seansų, kol pacientas pajuto savyje vystymąsi.
Pasikalbėkite su terapeutu, jei po kelių terapijos seansų nejaučiate jokio pagerėjimo. Jūs ir terapeutas galite aptarti terapiją naudodami kitus metodus.
