Bursitas yra bursos uždegimas, kuris yra aplink sąnarį esantis tepalas ir pagalvėlė, mažinanti trintį tarp kaulų ir sausgyslių jiems judant. Šis sutrikimas būdingas kelio, alkūnės, peties ir klubo sąnariams.
Bursitą gali sukelti pasikartojantys judesiai ar spaudimas sąnariui, sukeliantis uždegimą. Uždegimas gali sukelti skausmą ir patinimą, apriboti sąnario judėjimą. Nepaisant to, bursitas paprastai gali pagerėti, jei jis bus tinkamai gydomas.
Bursito simptomai
Pagrindinis bursito simptomas yra sąnarių skausmas arba uždegiminio sąnario sustingimas. Šis skausmas sustiprės, kai sąnarys bus judinamas arba spaudžiamas.
Be to, bursito pažeista sąnario sritis taip pat bus patinusi, paraudusi ir gali jaustis šilta. Šie simptomai gali atsirasti staiga ir trukti kelias dienas ar ilgiau.
Bursitas gali išsivystyti bet kuriame sąnaryje. Tačiau šis sutrikimas dažniau pasireiškia sąnariuose, kurie dažnai pakartotinai atlieka tą patį judesį, pavyzdžiui, klubo, kelių, alkūnių ir pečių sąnariuose.
Kada eiti pas gydytoją
Kad būklė nepablogėtų ir neatsirastų komplikacijų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei bursito simptomai pasireiškia ilgiau nei savaitę arba šie simptomai pasunkėja po savarankiško gydymo namuose.
Žmonės, kurie kenčia reumatoidinis artritas, podagra, diabetas, antsvoris ar nutukimas taip pat dažniau susirgs bursitu. Todėl, jei turite šią būklę, reguliariai tikrinkite savo gydytoją, kad galėtumėte numatyti bursito pradžią.
Jei bursito gydymas nepadeda, grįžkite pas gydytoją. Tokiu būdu gydytojas gali atlikti tolesnius tyrimus ir įvertinti gydymą. Priežastis yra keletas tipų artritas gali būti panašus į bursitą, todėl dažnai klaidingai diagnozuojamas.
Turite nedelsdami kreiptis į greitąją medicinos pagalbą, jei pajutote labai sunkaus bursito simptomus, nejudančius sąnarius ar sąnario srities patinimą kartu su dideliu karščiavimu.
Bursito priežastys
Bursitas atsiranda, kai bursa užsidega. Bursa yra maišelis, pripildytas tepalo skysčio, kuris padeda sumažinti trintį tarp kaulų, sausgyslių ir raumenų judesio metu.
Yra 3 sąlygos, kurios dažnai sukelia bursitą, įskaitant:
Pasikartojantys sąnarių judesiai
To paties judesio kartojimas arba per didelis sąnario naudojimas yra dažniausios bursito priežastys. Tai gali daryti spaudimą sąnariams ir sukelti sąnarių uždegimą.
Pavyzdžiui, dažnai pasiremiant alkūnėmis ar klūpant ilgą laiką arba sportuojant, kai pakartotinai ir ilgą laiką naudojamas tas pats sąnarys, pavyzdžiui, mesti kamuolį ar kilnoti svarmenis.
Sąnario sužalojimas
Sąnarių pažeidimai gali sukelti bursos uždegimą. Ši būklė dažniausiai atsiranda, kai sąnarys patiria didelį spaudimą, pvz., kai daiktas atsitrenkia į sąnario sritį, neša sunkų daiktą, įvykus nelaimingam atsitikimui, dėl kurio sužalojamas sąnarys, o kaulas atsitrenkia į sąnario sritį.
Tam tikros infekcijos ar ligos
Bursa infekcijos ir ligos, kurios gali paveikti sąnarius ir kaulus, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, podagra, vilkligė, diabetas ar skydliaukės liga, taip pat gali sukelti bursitą.
Be to, yra keletas sąlygų, kurios gali padidinti asmens riziką susirgti bursitu, įskaitant:
- Turėti profesiją, kuriai reikia pasikartojančių sąnarių judesių, pavyzdžiui, sportininko, dailininko, muzikos instrumentų žaidėjo, ūkininko ar statybininko.
- Turi įprotį sėdėti susikėlęs, todėl laikysena yra bloga.
- Virš 40 metų.
- Antsvoris arba nutukimas.
- Turėkite įprotį nepakankamai apšilti prieš mankštą.
Bursito diagnozė
Norėdamas nustatyti, ar pacientas neserga bursitu, gydytojas paklaus apie patirtus skundus ir simptomus bei paciento ligos istoriją. Tada gydytojas atliks fizinį patikrinimą, ypač sąnarių srityje.
Norėdami patvirtinti diagnozę, gydytojas atliks papildomus tyrimus. Kai kurie bandymai, kurie gali būti rekomenduojami, yra šie:
- Laboratorinis tyrimas
Du tyrimo metodai, kuriuos galima atlikti norint nustatyti bursito priežastį, yra kraujo tyrimai ir sąnario skysčio iš uždegimo sąnario analizė.
- Nuskaityti
Nuskaitymai, kuriuos galima atlikti norint patvirtinti bursito būklę, yra rentgeno spinduliai, ultragarsas arba MRT.
Bursito gydymas
Bursito gydymas bus pritaikytas prie paciento priežasties ir būklės. Bursito gydymo tikslas yra palengvinti nusiskundimą ir gydyti pagrindinę priežastį.
Pradiniam gydymui galima atlikti šiuos veiksmus:
- Pailsėkite skausmingą sąnarį. Stenkitės nejudinti jo per dažnai ir venkite veiklos, kuri spaudžia tą vietą.
- Bursito vietą suspauskite šaltu kompresu 10 minučių 3-4 kartus per dieną ir darykite 2-3 dienas.
- Pateikite pagalvėlę ar medžiagą, kuri galėtų palaikyti bursito skausmo vietą miegant, pavyzdžiui, su krūva pagalvių.
- Stenkitės nestovėti per ilgai, jei skauda klubą ar kelį.
- Venkite miegoti ant šono, kad čiužinio paviršius būtų tiesiai ant skausmingo sąnario. Naudokite pagalvę, kad palaikytumėte skausmingą vietą, kad ji neatsitrenktų į čiužinį.
- Numeskite svorio, jei turite antsvorio arba nutukę.
Jei skausmas ir kiti bursito simptomai nepalengvėja taikant aukščiau nurodytus paprastus būdus, kreipkitės į gydytoją. Gydytojai gali pasiūlyti kai kuriuos iš šių gydymo etapų:
Narkotikai
Bursitui gydyti dažniausiai gydytojai skiria šie vaistai:
- Skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis ir ibuprofenas. Šis vaistas gali būti naudojamas skausmui ir uždegimui malšinti sergant bursitu.
- Antibiotikai, naudojami, kai bursitą sukelia bakterinė infekcija.
- Kortikosteroidų injekcija bursos uždegimui palengvinti. Tačiau šis vaistas nėra veiksmingas, kai naudojamas bursitui, kurį sukelia bakterinė infekcija.
Fizioterapija
Reguliariai tam tikrą laiką atliekant kineziterapiją, gali sustiprėti raumenys aplink sąnarius ir krūtinę. Taip išvengsite bursito pasikartojimo. Terapijoje atliekamų veiksmų ir pratimų tipai pritaikomi prie paciento būklės.
Operacija
Esant tam tikroms ligoms, pvz., bursitui, kuris kartojasi dažniau ir nepagerėja gydant, gydytojas gali atlikti drenavimą (skysčių išleidimą) iš uždegusios bursos. Tačiau šis gydymo būdas retai naudojamas.
Pagalbinių priemonių naudojimas
Taip pat būtina laikinai naudoti įtvarą, lazdą ar kitą pagalbinę priemonę, kad sumažintumėte spaudimą sąnario srityje.
Bursitas gali pagerėti taikant kelis aukščiau paminėtus gydymo etapus. Nepaisant to, bursitas kartais gali tapti lėtinis. Tai gali atsitikti, jei bursitą sukelia tam tikros sveikatos būklės, kurios nėra gydomos.
Bursito komplikacijos
Jei bursitas nėra tinkamai gydomas, gali kilti keletas komplikacijų, įskaitant:
- Jei bursitą sukelia infekcija, infekcija gali plisti į aplinkinius audinius. Ši būklė taip pat gali pabloginti sąnarių skausmą.
- Sąnarių standumas, todėl judėjimas tampa ribotas. Dėl šios būklės pacientas negali atlikti kasdienės veiklos.
Bursito prevencija
Bursito galima išvengti vengiant priežasčių ir rizikos veiksnių. Kai kurie dalykai, kuriuos galima padaryti, yra šie:
- Ilgą laiką venkite pasikartojančių sąnarių judesių. Jei įmanoma, keiskite judesius.
- Reguliariai ir reguliariai ilsėkitės, ypač mankštindamiesi ir atlikdami veiklą, susijusią su sąnariais.
- Prieš mankštą pakankamai apšilkite. Po mankštos nepamirškite atvėsti.
- Jei užsiimate veikla, kuri apkrauna sąnarius ir galūnes, nepamirškite dėvėti apsauginių priemonių.
- Atlikdami tam tikrus sportinius judesius laikykitės teisingų žingsnių ir technikos.
- Saugokitės, kad nepriaugtumėte per daug svorio.
- Neverskite savęs užsiimti per ilgai arba pernelyg intensyviai, kad galėtumėte atlikti veiklą. Padarykite pertrauką, kai pradedate jausti nuovargį, kad išvengtumėte traumų.
- Jei sergate tam tikromis ligomis, kurios gali pažeisti sąnarius, pavyzdžiui, podagra, autoimuninės ligos, skydliaukės ligos ir diabetas, reguliariai tikrinkite savo gydytoją, kad jūsų būklė būtų visada stebima.
