Burkitt limfoma – simptomai, priežastys ir gydymas

Burkitt limfoma arba Burkitt limfoma yra ne Hodžkino limfomos rūšis, kuri labai greitai auga ir yra agresyvi. Ši būklė dažniausiai siejama su susilpnėjusia imunine sistema. Burkitto limfomos vėžio ląstelės gali išplisti į visas kūno dalis, įskaitant smegenis ir nugaros smegenis.

Burkitt limfoma gali pasireikšti bet kurioje amžiaus grupėje, tačiau dažniau pasitaiko vaikams. Ši liga dažnai siejama su virusinėmis infekcijomis, pvz žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) ir Epstein-Barr virusas (EBV).

Yra trys Burkitt limfomos tipai, būtent:

1. Endeminis Burkitt llimfoma

Endeminė Burkitt limfoma yra tam tikros rūšies Burkitt limfoma, kuri atsiranda Afrikoje. Šis tipas dažnai siejamas su lėtine maliarija ir EBV infekcija.

Kūno dalis, kurią dažniausiai puola endeminis Burkitt limfoma yra veido ir žandikaulio kaulai. Tačiau kai kuriais atvejais taip pat gali būti pažeistos žarnos, inkstai, kiaušidės ir krūtys.

2. Sporadinis Burkitt limfoma

Sporadinis Burkitt limfoma yra Burkitt limfoma, kuri atsiranda už Afrikos ribų. Ši būklė dažniausiai siejama su EBV infekcija.

Šio tipo Burkitt limfomos dažniausiai pažeidžiama dalis yra apatinis virškinimo traktas (plonosios žarnos galas ir storosios žarnos pradžia).

3. Su imunodeficitu susijusi limfoma

Su imunodeficitu susijusi limfoma yra Burkitt limfoma, susijusi su susilpnėjusia imunine sistema. Ši būklė dažnai siejama su imunosupresantų vartojimu arba paveldimais sutrikimais.

Burkitt limfomos simptomai

Burkitt limfomos simptomai skiriasi priklausomai nuo tipo. Įjungta endeminis Burkitt limfomaa, navikai ar padidėję limfmazgiai dažniausiai prasideda veido kauluose, žandikaulyje ir plinta į centrinę nervų sistemą.

Įjungta sporadinis Burkitt limfoma ir su imunodeficitu susijusi limfoma Navikai arba padidėję limfmazgiai dažniausiai prasideda žarnyne, reprodukciniuose organuose (pvz., kiaušidėse ir sėklidėse), vėliau plinta į kepenis, blužnį ir nugaros smegenis.

Be to, kiti simptomai, kuriuos gali patirti žmonės, sergantys Burkitt limfoma, yra šie:

• Nepaaiškinamas nuovargis
• Užsitęsęs karščiavimas
• Dažnai prakaituoja naktį
• Sumažėjęs apetitas
• Svorio metimas
• Skrandžio patinimas

Burkitt limfomos priežastys

Tiksli Burkitt limfomos priežastis nėra žinoma. Tačiau infekcija Epstein-Barr virusu (EBV) ir žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), dažnai siejamas su šia būkle.

Be to, daugelis veiksnių gali padidinti riziką susirgti Burkitt limfoma, įskaitant:

• Sąlygos, kurios silpnina imuninę sistemą, pvz., ŽIV/AIDS, HTLV (žmogaus T-ląstelių limfotrofinio viruso) infekcija ir chemoterapija ar radioterapija
• Autoimuninės ligos, pvz reumatoidinis artritas, vilkligė arba celiakija
• Skrandžio liga dėl infekcijos Helicobacter pylori

Nors Burkitt limfoma yra pavojinga liga, ji nėra užkrečiama ir nėra paveldima ar paveldima iš tėvų.

Kada eiti pas gydytoją

Pasitarkite su gydytoju, jei pastebėjote veido, žandikaulio, kaklo ar pilvo padidėjimą arba gumbų atsiradimą, ypač jei kartu yra pirmiau minėtų nusiskundimų.

Jei turite būklių, turinčių įtakos jūsų imuninei sistemai, pvz., sergate ŽIV/AIDS ir autoimuninėmis ligomis, reguliariai tikrinkite savo gydytoją, kad galėtumėte stebėti savo būklę.

Jei Jums buvo diagnozuota Burkitt limfoma, atlikite tyrimą pagal gydytojo pateiktą grafiką ir tęskite gydymą tol, kol gydytojas pripažins, kad jis baigtas. Taip yra todėl, kad Burkitt limfoma yra liga, kuriai gresia pasikartojimo pavojus.

Burkitt limfomos diagnozė

Gydytojas paklaus apie paciento nusiskundimus ir simptomus, po to atliks fizinę apžiūrą, ypač galvos, kaklo ir skrandžio srityje, kad patikrintų, ar šiose vietose nepadidėję limfmazgiai.

Be to, norėdamas diagnozuoti Burkitt limfomą, gydytojas atliks šiuos pagalbinius tyrimus:

• Biopsija, paimti limfmazgių audinio mėginį. Audinių mėginys bus tiriamas laboratorijoje, siekiant nustatyti limfmazgiuose augančių ir besivystančių ląstelių tipą
• Kraujo tyrimai, skirti nustatyti kraujo ląstelių skaičių ir įvertinti kepenų bei inkstų funkciją
• Nuskaitymas naudojant rentgeno spindulius, kompiuterinę tomografiją, MRT, ultragarsą ir PET, kad būtų galima pamatyti limfomos vietą, dydį ir išplitimą
• Kaulų čiulpų aspiracija, norint pamatyti vėžio ląstelių plitimą kaulų čiulpuose
• ŽIV testas, siekiant nustatyti ŽIV infekciją. Tyrimas atliekamas naudojant antikūnų tyrimus, PGR testus ir antikūnų ir antigenų derinio testus

Burkitt limfomos gydymas

Patvirtinus, kad pacientui yra Burkitt limfoma, gydytojas skirs įvairius gydymo būdus, tokius kaip:

• Chemoterapija

  Burkitto limfomai gydyti gali būti skiriami kelių rūšių vaistai: ciklofosfamidas, doksorubicinas, metrotreksatas, vinkristinas. Šie vaistai gali būti skiriami kaip vienas arba kombinuotas gydymas.

• Narkotikai

  Taip pat gali būti skiriami monokloninių antikūnų klasės vaistai, tokie kaip rituksimabas, kad paskatintų imuninę sistemą geriau sunaikinti vėžio ląsteles.

• Radioterapija

  Radioterapija naudojant rentgeno spindulius gali būti atliekama siekiant sunaikinti vėžio ląsteles.

• Kaulų čiulpų transplantacija

  Atliekama kaulų čiulpų (kamieninių ląstelių) transplantacija, siekiant pažeistus kaulų čiulpus pakeisti sveikais audiniais.

• Operacija

  Kai kuriais Burkitt limfomos atvejais gali prireikti operacijos, siekiant pašalinti užsikimšusią žarnyno dalį arba plyšusį naviką.

Burkitt limfomos komplikacijos

Burkitt limfoma gali sukelti komplikacijų, tokių kaip:

• Žarnyno nepraeinamumas
• Naviko lizės sindromas
• nevaisingumas
• Kepenų funkcijos sutrikimas
• Vėžinių ląstelių plitimas arba metastazavimas į kitus organus ir kūno dalis

Burkitt limfomos prevencija

Burkitt limfomos išvengti negalima. Tačiau yra keletas žingsnių, kurių galima imtis siekiant sumažinti Burkitt limfomos išsivystymo riziką, būtent:

• Turėkite saugų seksą ir nevartokite vaistų, kad išvengtumėte ŽIV/AIDS perdavimo
• Jei sergate autoimunine liga arba ilgai vartojate imunosupresantus, reguliariai tikrinkites pas gydytoją.