Nistagmas yra būklė, kai akies obuolys greitai ir nekontroliuojamai juda. Dėl šios būklės gali sutrikti regėjimas, pvz., neryškus ar nesufokusuotas matymas.
Nistagmo simptomai
Pagrindinis nistagmo simptomas yra greitas, nekontroliuojamas akių judėjimas. Paprastai akys juda horizontaliai (iš vienos pusės į kitą), tačiau akys gali judėti ir vertikaliai (aukštyn-žemyn) arba sukdami (suktis). Tai verčia sergantįjį dažnai nukreipti galvą į tam tikrą padėtį, kad regėjimas liktų sutelktas.
Nistagmas dažniausiai atsiranda abiejose akyse, bet gali atsirasti ir tik vienoje akyje. Akies sukimosi greitis kiekvienam pacientui taip pat skiriasi. Kai kurie kiti simptomai, kuriuos gali patirti kenčiantys nuo nistagmo, yra šie:
- Regėjimo sutrikimas
- Pusiausvyros sutrikimai
- Akys jautrios šviesai
- Pajuskite vietą, kurioje stovite drebėdami
- Tamsoje sunku pamatyti
- Apsvaigęs.
Nistagmo priežastys
Nistagmas atsiranda, kai normaliai neveikia smegenų ar vidinės ausies dalis (labirintas), reguliuojanti akių judesius. Apskritai nistagmas skirstomas į dvi kategorijas, būtent:
Kūdikių nistagmo sindromas (INS)
INS yra nistagmas, atsirandantis dėl paveldimų veiksnių. Paprastai INS pasireiškia per pirmąsias 6 savaites iki 3 mėnesių po gimimo. INS paprastai būna lengvas ir neprogresuoja iki sunkaus. Todėl INS sergančių vaikų tėvai dažniausiai apie šią būklę nežino. Retais atvejais INS gali sukelti, pavyzdžiui, paveldimos akies ligos regos nervo hipoplazija arba nepilnas regos nervo išsivystymas ir aniridija (būklė, kai akyje nėra rainelės).
Įgytas nistagmas
Įgytas nistagmas yra nistagmas, atsirandantis dėl trukdžių labirintui. Yra keletas sąlygų, kurios gali sukelti įgytas nistagmas, tai yra:
- Galvos sužalojimas
- Per didelis alkoholio vartojimas
- Vidinės ausies liga, pvz., Menjero liga
- Akių ligos, tokios kaip katarakta ir žvairumas
- Pavyzdžiui, smegenų ligos išsėtinė sklerozė, smegenų auglys arba insultas.
- Vitamino B12 trūkumas
- Hipomagnezemija arba magnio trūkumas kraujyje
- Narkotikų šalutinis poveikis fenitoinas.
Nistagmo diagnozė
Gydytojai gali įtarti, kad pacientas turi nistagmą, jei yra keletas anksčiau aprašytų simptomų. Tačiau, kad įsitikintumėte, gydytojas atliks fizinę apžiūrą.
Fizinė apžiūra atliekama paciento paprašius suktis 30 sekundžių. Nustojus suktis, paciento bus paprašyta spoksoti į objektą. Pacientams, sergantiems nistagmu, akys lėtai judės viena kryptimi, tada greitai judės priešinga kryptimi.
Jei reikia, gydytojas atliks papildomus tyrimus, tokius kaip:
- Elektrookulografija. Šis testas matuoja akių judesius naudojant elektrodus.
- Kraujo tyrimas. Kraujo tyrimai atliekami siekiant patikrinti, ar pacientui netrūksta vitamino B12.
- Vaizdo testai. Gydytojas bėgs KT skenavimas arba galvos MRT, siekiant išsiaiškinti, ar paciento nistagmą sukelia smegenų struktūros anomalijos.
Nistagmo gydymas
Gydymo metodas priklauso nuo patirto nistagmo tipo. Dėl kūdikių nistagmo sindromas, negalima gydyti. Tačiau sunkiais atvejais gydytojas gali pasiūlyti procedūrą tenotomija pakeisti akių judesius kontroliuojančių raumenų padėtį. Nors ji negali visiškai išgydyti nistagmo, ši procedūra gali sumažinti galvos pakreipimo laipsnį, reikalingą paciento regėjimui pagerinti.
Sergantiems įgytas nistagmasSkiriamas gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Paprastai taikomi keli metodai įgytas nistagmas yra:
- Vartojamų vaistų pakeitimas
- Vitaminų suvartojimo įvykdymas organizme
- Akių lašų skyrimas infekcijos atveju
- Antibiotikai nuo vidinės ausies infekcijų
- Akiniai su prizminiais lęšiais
- Smegenų chirurgija, skirta gydyti centrinės nervų sistemos sutrikimus
- Suleisti botulino toksinas (Botox) esant regos sutrikimams, kuriuos sukelia nenormalūs akių judesiai.
