Vėlyvoji diskinezija yra nekontroliuojami veido ir kitų kūno dalių judesiai, kuriuos sukelia šalutinis neuroleptikų ar antipsichozinių vaistų poveikis. Šis vaistas naudojama psichikos sutrikimų įveikimas ir nervų sistema.
Vėlyvoji diskinezija gali labai sutrikdyti sergančiojo veiklą. Gydymas gali būti nutraukiamas arba pakeičiamas sukeliančio vaisto vartojimas, skiriami vaistai ir taikoma speciali terapija, siekiant padidinti smegenų dalies, kuri reguliuoja judėjimą, stimuliaciją.
Vėlyvosios diskinezijos simptomai
Vėlyvosios diskinezijos simptomai paprastai vystosi palaipsniui. Dažniausias simptomas yra nekontroliuojami burnos, akių, liežuvio ir kitų kūno dalių judesiai. Kai kurie nevalingi ir nekontroliuojami judesiai, kurie gali pasireikšti žmonėms, sergantiems vėlyvąja diskinezija, yra šie:
- Iškišusi liežuvį
- Mirktelėti
- lūpų trinktelėjimas
- Kramtyti ar čiulpti
- Išsišypsojimas ar grimasos
- Bakstelėjimas pirštais yra tarsi grojimas pianinu.
- Drebantys pečiai
- Sukamas kaklas
- Perkelkite dubenį
Minėti simptomai gali išnykti pacientui miegant ir pablogėti, kai pacientas patiria stresą. Sunkios vėlyvosios diskinezijos atveju pacientams gali būti sunku kalbėti, valgyti ir nuryti.
Kada eiti pas gydytoją
Pasitarkite su gydytoju, jei pirmiau minėti simptomai atsiranda po antipsichozinių vaistų vartojimo. Gydytojas gali patarti sumažinti dozę, nutraukti sužadinančių vaistų vartojimą, skirti pakaitinį vaistą arba imtis priemonių ir gydymo simptomams palengvinti.
Taip pat patariama reguliariai tikrintis ir pasitarti su gydytoju, jei anksčiau buvo neurologinių ar psichikos sutrikimų, dėl kurių reikia ilgai vartoti neuroleptikų ar antipsichozinių vaistų.
Pacientams, sergantiems vėlyvąja diskinezija, taip pat patariama reguliariai tikrintis, kad būtų galima stebėti gydymo eigą ir išvengti šios ligos paūmėjimo.
Vėlyvosios diskinezijos priežastys
Vėlyvoji diskinezija yra ilgalaikio neuroleptikų ar antipsichozinių vaistų vartojimo šalutinis poveikis.
Senesnės kartos antipsichoziniai vaistai, galintys sukelti vėlyvąją diskineziją:
- Haloperidolis
- Flufenazinas
- Chlorpromazinas
Be senesnių antipsichozinių vaistų, vėlyvąją diskineziją taip pat gali sukelti šių vaistų vartojimas:
- Naujesnės kartos antipsichoziniai vaistai, tokie kaip aripriprazolas, olanzapinas ir risperidonas.
- Antiemetikai, tokie kaip metoklopramidas ir prochlorperazinas.
- Antidepresantai, tokie kaip amitriptilinas, fluoksetinas ir sertralinas.
- Antikonvulsantai, tokie kaip fenobarbitalis ir fenitoinas.
- Antiparkinsoniniai vaistai, tokie kaip levodopa.
Vėlyvosios diskinezijos diagnozė
Norėdamas nustatyti, ar pacientas neserga vėlyvąja diskinezija, gydytojas paklaus, kokius simptomus patyrė ir kokius vaistus pacientas šiuo metu vartoja. Paprastai vėlyvąja diskinezija sergantys pacientai 1–2 mėnesius vartojo antipsichozinius vaistus.
Paklausęs apie simptomus ir vartojamus vaistus, gydytojas įvertins anenormalus nevalingų judesių skalė (AIMS), kad išmatuotų pacientų patiriamų simptomų sunkumą.
Vėlyvosios diskinezijos simptomai yra panašūs į cerebrinio paralyžiaus, Hantingtono ligos ir Tourette sindromo simptomus. Siekdamas įsitikinti, kad paciento simptomai nėra sukelti kitos ligos, gydytojas atliks papildomus tyrimus, įskaitant:
- Kraujo tyrimai kalcio kiekiui apskaičiuoti ir skydliaukės bei kepenų funkcijai patikrinti.
- Nuskaitymas naudojant kompiuterinę tomografiją, PET arba MRT, siekiant patikrinti paciento smegenų būklę.
Vėlyvosios diskinezijos gydymas
Pirmiausia gydytojas paprašys paciento nustoti vartoti vaistą, įtariamą vėlyvosios diskinezijos priežastimi. Tačiau pacientams, kuriems reikia šių vaistų, gydytojai skirs pakaitinius vaistus.
Esant lengvai ar vidutinio sunkumo vėlyvajai diskinezijai, gydytojai gali skirti vaistų, tokių kaip tetrabenazinas, valbenazinas ir klonazepamas. Gydytojai taip pat gali suleisti Botox į veidą, kad sumažintų trūkčiojimo ir skausmo simptomus.
Pacientams, sergantiems sunkia vėlyvąja diskinezija, gydytojai gali atlikti: gilus smegenų stimuliavimas (DBS). DBS terapija naudoja prietaisą, vadinamą neurostimuliatoriumi, kad siųstų signalus į smegenų dalį, kuri reguliuoja judėjimą.
Vėlyvosios diskinezijos prevencija
Jei sergate liga, dėl kurios reikia vartoti antipsichozinius vaistus, pasitarkite su gydytoju dėl dozavimo ir galimo šalutinio poveikio. Gydytojas pakoreguos skiriamo vaisto tipą ir dozę, kad išvengtų vėlyvosios diskinezijos šalutinio poveikio.
Prieš vartodami vieną ar kartu su bet kokiais vaistais, pirmiausia pasitarkite su gydytoju. Kai kurie vaistų deriniai gali pabloginti vėlyvosios diskinezijos simptomus, pavyzdžiui, antipsichozinių vaistų derinys su anticholinerginiais vaistais.
