Meningocele, retas nervinio vamzdelio defektas

Meningocele yra membranos išsikišimas, dengiantis stuburą ir nugaros smegenų dalis. Šiai ligai dažniausiai būdingas gumbas ant kūdikio nugaros. Meningocele atsiranda dėl vaisiaus nugaros smegenų ir nervinio audinio formavimosi gimdoje sutrikimų.

Meningocele yra ligos dalis dėl vaisiaus nervinio vamzdelio arba spina bifida formavimosi sutrikimo. Meningocelės maišeliai arba cistos atsiranda per stuburo tarpus.

Šis iškilimas iš dalies užpildytas nugaros smegenimis ir stuburo skysčiu. Meningocele gali ne tik paveikti kūdikio stuburo išvaizdą, bet ir aplinkinius nervus.

Anksti nustatyti meningocelę galima dar prieš gimstant kūdikiui. Kai nėštumo laikotarpis patenka į 15-20 savaičių, gydytojas gali atlikti ultragarsinį tyrimą, kad būtų galima stebėti vaisiaus vystymąsi ir nustatyti, ar nėra nervinio vamzdelio formavimosi anomalijų.

Norėdami gauti tikslesnius rezultatus, gydytojas gali atlikti genetinį tyrimą, paimdamas vaisiaus vandenų mėginį, kad nustatytų, ar vaisiui nėra įgimtų anomalijų.

Kaip atsikratyti meningocelės

Kai kūdikiui diagnozuojama meningocelė, tikėtina, kad gydytojas kuo greičiau paskirs operaciją. Ankstyva operacija gali užkirsti kelią infekcijai, patinimui ir tolesniam kūdikio nugaros smegenų pažeidimui.

Tačiau, jei nugaros smegenys yra deformuotos arba pažeistos, chirurgija gali būti nepajėgi jo ištaisyti.

Meningocele gydymo operacija atliekama padarant pjūvį maišelyje arba cistoje, kuri, atrodo, nusausina jame esantį skystį. Operacijos metu kūdikiui taikoma anestezija arba bendroji nejautra, kad užmigtų ir nepajustų skausmo.

Gydymas po meningocelės operacijos

Po operacijos gydytojas skirs antibiotikų kūdikiui, kad būtų išvengta infekcijos. Be to, kūdikis taip pat turi būti ligoninėje maždaug 2 savaites po meningocelės operacijos.

Kūdikio atsigavimo laikotarpiu gydytojas greičiausiai atliks keletą tyrimų, pvz., kraujo tyrimus ir MRT ar ultragarsą, kad įsitikintų, jog chirurginė žaizda užgijo, ir stebės, ar kūdikio galvoje ar hidrocefalijoje nesusikaupė skysčių.

Be to, kita rizika, kuri gali kilti po meningocelio operacijos, yra nugaros smegenų infekcija ar uždegimas, taip pat nervų sutrikimai, pvz., silpnumas iki raumenų paralyžiaus.

Todėl meningocelę reikia gydyti nuo pat pradžių operuojant, kad kūdikiui nekiltų sunkesnių sveikatos problemų.

Meningocele ir folio rūgštis

Rizika, kad jūsų mažylis susirgs meningocele ir nervinio vamzdelio defektais arba spina bifida, gali sumažėti ir netgi išvengti, jei nėščios moterys nėštumo metu vartoja pakankamai folio rūgšties.

Nėščioms moterims patariama pradėti vartoti folio rūgšties papildus po maždaug 400–600 mikrogramų kasdien, likus bent 1 mėnesiui iki pastojimo. Folio rūgšties taip pat reikėtų vartoti pirmąsias 12 nėštumo savaičių.

Kad patenkintų folio rūgšties poreikius, nėščios moterys gali vartoti maisto produktus, kurių sudėtyje yra folio rūgšties, įskaitant:

  • Daržovės, tokios kaip šparagai, špinatai, brokoliai ir bulvės
  • Vaisiai, tokie kaip citrusiniai vaisiai, pomidorai ir avokadai
  • Pavyzdžiui, grūdai avižiniai dribsniai ir viso grūdo duona
  • Žuvis
  • Kiaušinis
  • Ankštiniai augalai, tokie kaip sojos pupelės ir pupelės

Folio rūgštis yra vandenyje tirpi maistinė medžiaga. Taigi, norint gauti optimalų folio rūgšties kiekį, maistą, kuriame yra folio rūgšties, rekomenduojama virti (ne virti).

Tačiau neperkepkite maisto, nes jis gali pašalinti jame esančią folio rūgštį.

Be maisto, folio rūgšties galima gauti ir per gydytojo paskirtus nėštumo papildus.

Norint išvengti meningocelės atsiradimo, nėščioms moterims taip pat patariama reguliariai tikrintis nėštumą pas akušerį. Taip pat paklauskite, kokie kiti rizikos veiksniai gali padidinti meningocelės atsiradimą kūdikiams, kad būtų galima imtis prevencinių priemonių.