Priapizmas yra būklė, kai vyras patiria užsitęsusią erekciją be seksualinės stimuliacijos. Erekcija gali trukti iki 4 valandų ir dažnai būna skausminga.
Priapizmo priežastys
Priapizmu sergantiems vyrams erekcija nesukelia seksualinės stimuliacijos. Ši būklė atsiranda, kai yra kliūtis kraujo tekėjimui į varpą. Tiksli priapizmo priežastis nėra žinoma, tačiau priapizmas skirstomas į du tipus, kurių simptomai ir gydymas skiriasi. Du tipai yra išeminis priapizmas ir neišeminis priapizmas.
Išeminis priapizmas
Išeminis priapizmas atsiranda, kai užsikemša varpos kraujagyslės, todėl kraujas nebegali tekėti ir kaupiasi varpoje. Šis priapizmo tipas yra labiausiai paplitęs priapizmo tipas ir gali pasikartoti, ypač pacientams, sergantiems pjautuvine anemija.
Kai kurios sąlygos, galinčios sukelti išeminį priapizmą, būtent:
- Sergant ligomis, tokiomis kaip pjautuvinė anemija, leukemija, talasemija ir daugybinė mieloma.
- Narkotikų vartojimas, pavyzdžiui:
- Kraują skystinantys vaistai, pvz., varfarinas ir heparinas.
- Antidepresantai, pvz fluoksetinas, bupropionas, ir sertralinas.
- Vaistai nuo prostatos padidėjimo, pvz terazozinas, doksazosinas, ir tamsulozinas.
- Erekcijos disfunkcijos vaistai injekcijų pavidalu, pvz papaverinas.
- Vaistai psichikos sutrikimams gydyti, pvz risperidonas, olanzapinas, ir klozapinas.
- Hormonų terapija, tokia kaip testosteronas ir gonadotropiną atpalaiduojantis hormonas (GnRH).
- Vaistai, skirti gydyti ADHD, pvz atomoksetinas.
- Per didelis alkoholio vartojimas ir piktnaudžiavimas narkotikais.
Nenischeminis priapizmas
Nenischeminis priapizmas atsiranda, kai plyšta ar plyšta varpos kraujagyslė, todėl į varpą patenka per daug kraujo. Šią būklę gali sukelti varpos, dubens ir tarpvietės – srities tarp varpos ir išangės – sužalojimai.
Be to, yra keletas kitų veiksnių, kurie, kaip manoma, sukelia neišeminį priapizmą, būtent:
- Metaboliniai sutrikimai, tokie kaip amiloidozė.
- Nervų sutrikimai.
- Vėžiai, esantys netoli varpos, pavyzdžiui, prostatos vėžys ir šlapimo pūslės vėžys.
- Voro ar skorpiono įkandimai.
Priapizmo simptomai
Pasireiškę simptomai priklauso nuo paciento patiriamo priapizmo tipo. Jei pacientas serga išeminiu priapizmu, simptomai gali būti:
- Palaipsniui didėjantis varpos skausmas.
- Erekcija, kuri trunka ilgiau nei 4 valandas.
- Varpos kotas standus su minkštu galu.
Neišeminis priapizmas turi beveik tuos pačius simptomus kaip ir išeminis priapizmas. Tačiau skirtumas yra tas, kad pacientai, sergantys neišeminiu priapizmu, nejaučia skausmo, o varpos kotas nėra visiškai standus.
Jei erekcija trunka ilgiau nei 4 valandas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją dėl skubios pagalbos, nes ši būklė gali sukelti nuolatinių komplikacijų.
Priapizmo diagnozė
Priapizmas gali būti nepaprastoji padėtis, todėl gydytojas greitai patikrins ir imsis veiksmų, kad išvengtų galimų komplikacijų. Jei reikia, priapizmo tipui nustatyti reikalingas kraujo dujų analizės tyrimas, tiesiogiai paimtas į varpos venas, arba varpos ultragarsas.
Jei laikinas priapizmas buvo išspręstas, gydytojas išsiaiškins veiksnius, skatinančius priapizmo atsiradimą. Reikės atlikti tyrimus siekiant nustatyti priapizmo priežastį ir imtis tolesnių gydymo priemonių, kad būtų išvengta pasikartojimo. Pagalbiniai tyrimai, kuriuos galima atlikti, yra šie:
- kraujo tyrimas, matuoti raudonųjų kraujo kūnelių ir trombocitų skaičių. Atlikdamas šį tyrimą, gydytojas gali nustatyti anomalijas ar ligas, kurios, kaip įtariama, yra pagrindinė priapizmo priežastis, pvz., pjautuvinė anemija.
- toksikologinis testas, per šlapimo mėginį nustatyti vaistų, sukeliančių priapizmą, kiekį.
- varpos ultragarsas, Varpos ultragarsu galima ne tik išmatuoti kraujotaką varpoje ir nustatyti priapizmo tipą, bet ir aptikti sužalojimus ar sutrikimus, sukeliančius priapizmą.
Priapizmo gydymas
Priapizmo gydymo veiksmai atliekami atsižvelgiant į paciento patiriamo priapizmo tipą. Neišeminis priapizmas paprastai gyja savaime, neatliekant tam tikrų medicininių procedūrų. Pradinis gydymas erekcijai palengvinti gali būti atliekamas vienas namuose. Pradiniai gydymo etapai apima:
- Padidinkite skysčių suvartojimą.
- Bando šlapintis.
- Mirkyti šiltame vandenyje.
- Atlikite lengvą mankštą, pvz., neskubiai vaikščiokite ar bėgiokite vietoje.
- Jei reikia, išgerkite skausmą malšinančių vaistų, tokių kaip paracetamolis.
Jei erekcija neatslūgsta, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, gali pasireikšti išeminis priapizmas, kurį reikia gydyti gydytojui.
Jei priapizmas yra sužalojimo rezultatas, kartais atliekama operacija, skirta pažeistoms kraujagyslėms ar varpos audiniui atstatyti. Be to, operacija taip pat gali būti atliekama įterpiant medžiagą, pvz., gelį, laikinai blokuojančią kraujo tekėjimą į varpą.
Išeminiam priapizmui gydyti taikomos šios priemonės:
- Vaistų terapija. Nervų sistemą stimuliuojantys vaistai, reguliuojantys kraujagysles, pvz fenilefrinas. Šis vaistas švirkščiamas tiesiai į varpą ir, jei reikia, dozę galima pakartoti.
- Pašalina varpoje susikaupusį kraują. Naudojant nedidelę adatą, susikaupęs kraujas bus pašalintas, kol erekcija sumažės. Baigus procedūrą, varpa bus nuvalyta steriliu skysčiu.
- Operacija. Chirurgija atliekama keičiant varpos kraujotakos kelią. Chirurgija atliekama, jei manoma, kad kiti gydymo būdai neveiksmingi išeminiam priapizmui gydyti.
Priapizmo komplikacijos
Išeminis priapizmas gali sukelti rimtų komplikacijų, jei nebus laiku gydomas. Kraujas, įstrigęs, kai varpa ilgą laiką turi erekciją, patirs deguonies trūkumą. Kraujas, kuriam trūksta deguonies, gali pažeisti arba sunaikinti varpos audinį. Jei ši būklė negydoma, ji gali sukelti erekcijos sutrikimą.
Varpos ar dubens pažeidimai, sukeliantys neišeminį priapizmą, taip pat gali sukelti giliųjų varpos audinių infekciją.
Priapizmo prevencija
Pagrindinė priapizmo prevencijos priemonė yra priapizmą sukeliančios ligos gydymas, pavyzdžiui, pjautuvinės anemijos gydymas. Be to, yra keletas vaistų tipų, kurie gali būti naudojami siekiant išvengti pasikartojančių priapizmo priepuolių, būtent:
- Fenilefrinas tabletėmis ar injekcijomis.
- Vartokite vaistus nuo erekcijos disfunkcijos, pvz., sildenafilį ar tadalafilį.
