Rabdomiosarkoma yra vėžys, kuris auga jungiamajame audinyje ir griaučių raumenyse. Šis vėžio tipas yra retas ir daugiau daugelisužpulti vaikus. Rabdomiosarkoma gali paveikti bet kurią kūno dalį, kurioje yra raumenų, įskaitant kaklą, krūtinę, pilvą, sritį aplink akis ar kojas.
Rabdomiosarkoma atsiranda iš rabdomioblastinių ląstelių, kurios formuojasi ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu ir išsivysto į griaučių raumenis, kurie auga nekontroliuojamai, greitai ir pažeidžia aplinkinius sveikus audinius.
Rabdomiosarkomos tipai
Rabdomiosarkoma yra reta vėžio rūšis. Yra keletas rabdomiosarkomos tipų, būtent:
Embrioninė rabdomiosarkoma
Embrioninė rabdomiosarkoma yra rabdomiosarkomos rūšis, kuria dažniausiai serga vaikai iki 6 metų. Paprastai embrioninė rabdomiosarkoma auga galvos ir kaklo srityje, šlapimo pūslėje ir lytiniuose organuose.
Šio tipo rabdomiosarkoma greitai plinta, bet gerai reaguoja į gydymą.
Alveolinė rabdomiosarkoma
Alveolinė rabdomiosarkoma yra rabdomiosarkomos rūšis, kuri dažnai pasireiškia paaugliams. Šio tipo rabdomiosarkoma linkusi atakuoti kojas, krūtinę ir pilvą.
Alveolinė rabdomiosarkoma plinta greitai ir yra sunkiau gydoma nei embrioninė rabdomiosarkoma. Todėl pacientus, sergančius šiuo naviku, reikia gydyti intensyviai.
Pleomorfinė rabdomiosarkoma
Pleomorfinė rabdomiosarkoma arba anaplastinė rabdomiosarkoma yra retas rabdomiosarkomos tipas. Šio tipo navikai dažniau pasitaiko suaugusiems.
Palyginti su kitų tipų rabdomiosarkoma, anaplastinė rabdomiosarkoma nereaguoja į gydymą, todėl ją sunkiau išgydyti.
Rabdomiosarkomos priežastys ir rizikos veiksniai
Rabdomiosarkoma atsiranda, kai rabdomioblastų ląstelės vystosi nenormaliai ir auga nekontroliuojamai. Tada šios ląstelės sudaro navikus, kurie gali pažeisti sveikus kūno audinius ir išplisti visame kūne.
Kodėl atsiranda ši sąlyga, nežinoma. Nepaisant to, šie veiksniai gali padidinti asmens riziką susirgti rabdomiosarkoma:
- Vyriška lytis
- Iki 10 metų
- kenčia nuo genetinių sutrikimų, tokių kaip 1 tipo neurofibromatozė, Li-Fraumeni sindromas, Beckwith-Wiedemann sindromas, Costello sindromas ir Noonan sindromas
- Šeimoje yra buvę rabdomiosarkomos atvejų
- Rentgeno spinduliuotės poveikis dar gimdoje
- Motina, kuri yra piktnaudžiavusi narkotikais ir priklausoma nuo alkoholio, ypač nėštumo metu
Rabdomiosarkomos simptomai
Nors rabdomiosarkoma dažniau pasitaiko vaikams, ji gali pasireikšti ir suaugusiems. Rabdomiosarkomos simptomai priklauso nuo naviko dydžio ir vietos, taip pat nuo paciento sunkumo.
Gumbų atsiradimas ir patinimas yra vienas iš ankstyvųjų rabdomiosarkomos požymių. Atsiradus guzeliui, atsiras kiti simptomai, priklausomai nuo naviko augimo vietos ir vietos.
Rabdomiosarkomos simptomai galvos ir kaklo srityje:
- Galvos skausmas
- Nosies užgulimas
- Ištinusios akys
- Akys kyšo
- Nukritę akių vokai
- Cockeye
- Kraujavimas iš ausies
- Nosies kraujavimas
Rabdomiosarkomos simptomai skrandyje:
- Apsivemti
- Skrandžio skausmas
- Vidurių užkietėjimas
Šlapimo takų ir reprodukcinės sistemos rabdomiosarkomos simptomai:
- Sunku šlapintis ar tuštintis
- Šlapime ar išmatose yra kraujo
- Gumbeliai arba kraujavimas makštyje arba tiesiojoje žarnoje
Rabdomiosarkomos simptomai rankose ar kojose:
- Patinimas kojose
- Skausmas ar tirpimas toje vietoje, kurioje auglys auga
Kada eiti pas gydytoją
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei jums arba jūsų vaikui atsiranda bet kuris iš pirmiau minėtų simptomų ar požymių, ypač jei jie tęsiasi ilgą laiką. Tikimasi, kad ankstyvas nustatymas ir gydymas padės išvengti rabdomiosarkomos plitimo į kitus kūno organus.
Rabdomiosarkomos diagnozė
Gydytojas paklaus apie paciento ir jo šeimos simptomus ir ligos istoriją, o po to atliks išsamų fizinį patikrinimą, įskaitant patikrinimą, ar nėra gabalėlių ar patinimų, kurie auga.
Norėdami patvirtinti rabdomiosarkomą, gydytojas atliks papildomus tyrimus šiais metodais:
- Kraujo tyrimai, įskaitant genetinius tyrimus, pilną kraujo tyrimą, kepenų funkcijos tyrimus ir kraujo cheminius tyrimus
- Nuskaitymo testai, tokie kaip ultragarsas, rentgeno spinduliai, kompiuterinė tomografija, PET skenavimas, MRT ir kaulų skenavimas (kaulų skenavimas), kuriuo siekiama nustatyti naviko vietą ir ar jis išplitęs
- Kaulų čiulpų biopsija arba audinių mėginių ėmimas, siekiant nustatyti, ar navikas yra vėžinis, ir nustatyti rabdomiosarkomos tipą
Jei pacientui diagnozuojama rabdomiosarkoma, gydytojas nustatys stadiją ar sunkumą, kad nustatytų gydymo procedūrą. Šis etapas priklauso nuo dydžio ir nuo to, ar navikas išplito į limfmazgius ar kitas kūno dalis.
1 etapas
Esant 1 stadijos rabdomiosarkomai, naviko dydis gali skirtis ir gali prasiskverbti į limfmazgius bei netoliese esančius organus, bet neišplitęs į tolimus organus. 1 stadijos navikai paprastai pradeda augti:
- Sritis aplink akis
- Galva ir kaklas, išskyrus sritį šalia smegenų gleivinės
- Šlapimo ir lytinių takų, išskyrus šlapimo pūslę ir prostatą
- Tulžies latakas
2 etapas
2 stadijos rabdomiosarkomai būdingas mažesnis nei 5 cm dydžio navikas, neišplitęs į limfmazgius. Šiame etape navikas paprastai pradeda augti:
- Šlapimo pūslė ir prostata
- Rankos ir kojos
- Raumenys šalia smegenų gleivinės
- Kitos kūno dalys, nepaminėtos 1 etape
3 etapas
3 stadijai būdingas mažesnis ar didesnis nei 5 cm auglys, kuris pradeda augti toje pačioje vietoje, kaip ir 2 stadijos rabdomiosarkoma. Skirtumas tas, kad 3 stadijos navikas išplito į netoliese esančius limfmazgius ir kitas kūno dalis.
4 etapas
4 stadijoje vėžys išplito į limfmazgius ir kitus organus, tokius kaip kepenys, plaučiai ir kaulų čiulpai.
Rabdomiosarkomos gydymas
Rabdomiosarkomos gydymas paprastai derina vieną gydymo metodą su kitu. Štai paaiškinimas:
Operacija
Chirurgija siekiama pašalinti vėžį ir aplinkinius audinius. Tačiau kai kuriais atvejais naviko visiškai pašalinti nepavyksta, todėl būtina atlikti chemoterapiją ar radioterapiją.
Chemoterapija
Chemoterapija siekiama sumažinti naviko dydį prieš operaciją ir sumažinti vėžio atsinaujinimo riziką po operacijos. Kai kurie vaistai, naudojami rabdomiosarkomos chemoterapijoje, yra doksorubicinas, vinkristinas, ciklofosfamidas ir etopozidas.
Radioterapija
Radioterapijos tikslas yra sunaikinti vėžines ląsteles naudojant aukštus spinduliuotės pluoštus. Radioterapija paprastai derinama su chemoterapija ir atliekama kelias savaites. Spindulinė terapija atliekama 5 dienas per savaitę, kiekviena sesija trunka apie 15–30 minučių.
Rabdomiosarkomos komplikacijos
Rabdomiosarkoma gali metastazuoti arba išplisti į kitus organus. Tai apsunkina gydymo ir atsigavimo procesą. Paprastai dėl rabdomiosarkomos plitimo dažniausiai pažeidžiami kaulai, limfmazgiai ir plaučiai.
Be to, rabdomiosarkoma sergantiems pacientams dėl šalutinio gydymo poveikio gali pasireikšti ir kitų komplikacijų, įskaitant:
- Klausos sutrikimai
- Augimo sutrikimai
- Vaisingumo sutrikimai
- Inkstų ir širdies sutrikimai
- Rabdomiosarkoma grįžta
Rabdomiosarkomos profilaktika
Negalima išvengti rabdomiosarkomos, ypač tų, kurios atsiranda dėl genetinių sutrikimų ar šios ligos šeimos istorijos. Tačiau nėščios moterys gali sumažinti riziką, kad jų negimusiam vaikui išsivystys rabdomiosarkoma, vengdamos piktnaudžiavimo narkotikais ir alkoholinių gėrimų vartojimo nėštumo metu.
