Hipogonadizmas – simptomai, priežastys ir gydymas

Hipogonadizmas yra būklė, kai Lytinės liaukos negamina pakankamai hormonų. Ši būklė gali sukelti įvairius sutrikimus, pvz., impotenciją vyrams ir menstruacijų sutrikimus moterims.

Vyrų lytinės liaukos yra sėklidės, o moterų lytinės liaukos yra kiaušidės. Šios liaukos yra atsakingos už hormonų, reguliuojančių lytines charakteristikas, pvz., sėklidžių vystymąsi vyrams ir krūtų augimą moterims, gamybą.

Šis hormonas taip pat reguliuoja vyrų spermatozoidų gamybą, taip pat kiaušinėlių gamybą ir moterų menstruacinį ciklą. Negana to, lytiniai hormonai taip pat atlieka svarbų vaidmenį daugelyje kitų kūno organų, įskaitant širdį ir smegenis, funkcijų.

Hipogonadizmas gali atsirasti dėl lytinių liaukų pažeidimo arba dėl tam tikrų ligų. Ši būklė gali ne tik sutrikdyti lytinę funkciją, bet ir paveikti bendrą fizinę būklę.

Hipogonadizmo priežastys ir tipai

Pagal priežastį hipogonadizmas skirstomas į pirminį ir antrinį. Pirminis hipogonadizmas yra būklė, kai pažeidžiamos lytinės liaukos, todėl jos negali gaminti pakankamai lytinių hormonų.

Kai kurie dalykai, galintys sukelti pirminį hipogonadizmą, yra šie:

  • Autoimuninės ligos, pvz., Adisono liga
  • Genetiniai sutrikimai, pvz., Klinefelterio sindromas, Turnerio sindromas arba Kallmano sindromas
  • Inkstų sutrikimai
  • Širdies bėda
  • Sunki infekcija
  • Sėklidžių sužalojimas
  • Hemochromatozė arba didelis geležies kiekis kraujyje
  • Kriptorchizmas arba nenusileidusios sėklidės
  • Radioterapijos ar chemoterapijos šalutinis poveikis gydant vėžį
  • Lytinių organų chirurgija

Tuo tarpu antrinis hipogonadizmas atsiranda dėl smegenų liaukų, būtent hipofizės (hipofizės) ir pagumburio liaukų, kurios yra atsakingos už signalų siuntimą į lytines liaukas, kurios gamina hormonus, pažeidimo. Sąlygos, kurios gali sukelti antrinį hipogonadizmą, yra šios:

  • Hipofizės arba pagumburio sužalojimas arba navikas
  • Genetiniai sutrikimai, tokie kaip Kallmanno sindromas
  • Infekcijos, įskaitant ŽIV/AIDS infekciją
  • Spinduliuotės poveikis galvai
  • Nutukimas
  • smegenų operacija
  • Mitybos trūkumai, pavyzdžiui, dėl nervinės anoreksijos
  • Drastiškas svorio kritimas
  • Ilgalaikis kortikosteroidų ar opioidų vartojimas
  • Ligos, sukeliančios uždegimą, pvz., tuberkuliozė, sarkoidozė ar histiocitozė

Hipogonadizmo simptomai

Hipogonadizmo simptomai gali skirtis, priklausomai nuo sergančiojo lyties ir amžiaus. Štai paaiškinimas:

Vyrai iki brendimo

Jei hipogonadizmas pasireiškė nuo vaikystės, pavyzdžiui, dėl genetinio sutrikimo, gali pasireikšti šie simptomai:

  • Lėtas arba nenormalus varpos ir sėklidžių augimas (dviprasmiški lytiniai organai)
  • Padidėjusios krūtys (ginekomastija)
  • Rankos ir pėdos atrodo ilgesnės už kūną
  • Liesa ir maža laikysena
  • Balsas stiprėja vėlai brendimo metu arba visai negarsėja

Vyrai po brendimo

Jei hipogonadizmas pasireiškia po brendimo, simptomai gali būti:

  • Kūnas lengvai pavargsta
  • Koncentracijos sunkumas
  • Raumenų masės praradimas
  • Seksualinio potraukio praradimas
  • Impotencija
  • Sumažėjęs veido ir kūno plaukuotumas

Merginos prieš brendimą

Hipogonadizmas moterims iki brendimo gali sukelti šiuos simptomus:

  • Krūtys auga lėtai arba visai neauga
  • Mažiau auga gaktos plaukų
  • Pirminė amenorėja arba vėluojančios pirmosios menstruacijos (>14 metų)

Moterys po brendimo

Jei hipogonadizmas pasireiškia moteriai, kuri išgyveno brendimą, simptomai gali būti:

  • Menstruacijos retėja (oligomenorėja) arba visai nepasitaiko ilgiau nei 3 mėnesius
  • Sumažėjęs noras ir nuotaika užsiimti veikla
  • Kūnas jaučiasi karštas
  • Širdis daužosi
  • Sausas pūlingas
  • Sumažėjęs seksualinis potraukis
  • Tirštos baltos išskyros iš krūties

Kada eiti pas gydytoją

Patariama pasikonsultuoti su gydytoju, jei atsiranda pirmiau minėtų hipogonadizmo simptomų. Kuo anksčiau hipoginadizmas bus aptiktas ir pradėtas gydyti, tuo didesnės išgydymo galimybės.

Hipogonadizmas gali būti perduodamas iš tėvų vaikui. Todėl jei šeimoje yra buvęs hipogonadizmu ar kitomis ligomis, galinčiomis sukelti hipogonadizmą, šį klausimą reikėtų aptarti su pediatru, kad būtų galima anksti stebėti vaiko lytinių hormonų būklę.

Hipogonadizmo diagnozė

Hipogonadizmo diagnozė prasideda užduodant klausimus apie simptomus, ligos istoriją ir vartojamus vaistus. Gydytojas taip pat atliks fizinę apžiūrą, tirdamas lytinių organų būklę, plaukų augimo modelius ir raumenų masę.

Norėdami tiksliai diagnozuoti, gydytojas taip pat atliks hormonų tyrimus, tokius kaip:

  • Inspekcija folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) ir liuteinizuojantis hormonas (LH), kurį gamina hipofizė
  • Testosterono lygio tyrimas vyrams
  • Moterų moterų estrogenų hormonų kiekio tyrimas

Hormoniniai tyrimai paprastai atliekami ryte prieš 10 val., kai pakyla testosterono ir estrogeno lygis.

Be hormonų tyrimų, gydytojas taip pat gali atlikti šiuos tyrimus, kad nustatytų hipogonadizmą:

  • Spermos tyrimas vyrams
  • Patikrinkite geležies ir trombocitų kiekį
  • Patikrinkite prolaktino hormono lygį
  • Skydliaukės hormonų patikrinimas
  • Genetinis testas

Gydytojai taip pat gali atlikti ultragarsinį tyrimą, kad išsiaiškintų, ar yra kiaušidžių (kiaušidžių) problemų, tokių kaip kiaušidžių cistos ir policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS). Taip pat gali būti atlikta kompiuterinė tomografija arba MRT, siekiant patikrinti, ar hipofizėje nėra naviko.

Hipogonadizmo gydymas

Hipogonadizmo gydymas bus pritaikytas atsižvelgiant į paciento lytį ir pagrindinę priežastį.

Hipogonadizmas gali būti išgydomas, jei priežastis yra gydoma būklė, pavyzdžiui, nutukimas. Tačiau jei priežastis yra nepagydoma būklė, pavyzdžiui, genetinis sutrikimas, hipogonadizmas gali tapti lėtine liga, kurią reikia gydyti visą gyvenimą.

Atsižvelgiant į paciento lytį, hipogonadizmui gydyti gali būti taikomi šie gydymo būdai:

Vyrų hipogonadizmo gydymas

Vyrams hipogonadizmas paprastai gydomas hormono testosterono trūkumui kompensuoti, taikant pakaitinę testosterono terapiją.pakaitinė testosterono terapija; TRT). TRT atliekama duodant dirbtinį testosteroną, kuris gali būti skiriamas:

  • Gelis

    Gelis gali būti tepamas ant žastų, pečių, šlaunų ar pažastų. Jei pacientas ruošiasi maudytis, įsitikinkite, kad gelis susigėrė.

  • Suleisti

    Testosterono injekcijos gali būti atliekamos namuose arba gydytojo, priklausomai nuo preparato. Paprastai injekcijos atliekamos kas 2-3 savaites.

  • Tablėtė

    TRT tabletės privers testosteroną absorbuoti limfinėje sistemoje.

  • Koyo

    Pleistrą galima klijuoti kas vakarą ant šlaunies, skrandžio ar nugaros.

  • Gumos pasta

    Dantenų pleistras yra tabletės formos, bet neturėtumėte jo kramtyti ar nuryti. Pleistras naudojamas ant viršutinių dantenų, tarp dantenų ir lūpų, jį reikia keisti kas 12 valandų.

  • Nosies gelis

    Skirtingai nuo ankstesnio gelio, šis gelis įterpiamas į šnerves. Gelis tepamas 2 kartus į kiekvieną šnervę, atliekama 3 kartus per dieną.

  • Testosterono implantai

    Testosterono implantai į odą įvedami chirurginiu būdu kas 3–6 mėnesius.

Svarbu atsiminti, kad pacientai, kuriems atliekama TRT, turėtų reguliariai tikrintis savo gydytoją. Priežastis ta, kad ši terapija gali sukelti įvairias rizikas, tokias kaip: miego apnėja, krūtų padidėjimas, prostatos padidėjimas, sumažėjusi spermos gamyba, kraujo krešulių susidarymas ir širdies priepuoliai.

Moterų hipogonadizmo gydymas

Moterų hipogonadizmas paprastai gydomas pakaitine estrogenų terapija tabletėmis arba pleistrais. Gydytojai taip pat gali skirti mažų dozių testosterono terapiją kartu su hormonu dehidroepiandrosteronu (DHEA), kad sumažintų moterų seksualinį potraukį.

Moterims, turinčioms menstruacinio ciklo sutrikimų ar sunkiai pastoti, gydytojas paskirs hormonų injekcijas choriogonadotropinas (hCG) arba tabletes, kurių sudėtyje yra hormono FSH, skatinančio ovuliaciją.

Hipogonadizmo komplikacijos

Netinkamai gydomas hipogonadizmas gali sukelti daugybę komplikacijų, tokių kaip:

  • Ankstyva menopauzė
  • Nevaisingas
  • Osteoporozė
  • Nerimo sutrikimas arba depresija
  • Širdies liga
  • Sutrikę santykiai su partneriu

Hipogonadizmo prevencija

Negalima išvengti hipogonadizmo, kurį sukelia genetiniai sutrikimai. Tačiau kai kurių hipogonadizmo priežasčių, tokių kaip netinkama mityba, infekcija ir nutukimas, galima išvengti stropiai mankštinantis, laikantis sveikos gyvensenos ir dietos bei išlaikant idealų kūno svorį.